Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis



PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dovana ištikimiausiems „XXI amžiaus“ skaitytojams - kelionė į Vatikaną

Šiame numeryje:

Absurdui nėra ribų

Komunizmo nostalgija

Gyvenimas be svaigulio

Apie atstatomą Prisikėlimo bažnyčią

Šiluvos dvasinis centras šįmet švęs įkurtuves

Popiežius ragina melstis,
kad krikščionių vienybė stiprėtų

Rūmai rengiasi suvažiavimui

Uogas auginti verta

Labdaringosios vienuolės

Jėgos ministrai prieš marionetę

Pasirinkimas

Karaliaučiaus problema

Anarchija ar demokratija?

Kaimas jau pasikeitęs

Pripažįstamos teisės

Nepamirštame Lietuvos didvyrių atminimo

Kelionė po Žemaičių vyskupiją

Mūsų dienų knygnešio netekus

Nepasakyti žodžiai

Iš kairės: „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda ir „Juveturos“ direktorius Stanislavas Labovič traukia laimingus prenumeratos kvitukus

Praėjusiųjų metų pabaigoje skaitytojams skelbėme, kad užsiprenumeravusieji „XXI amžių“ visiems 2003 metams turės galimybę dalyvauti loterijoje ir laimėti nemokamą kelionę į Vatikaną, kurią padovanojo piligrimų turizmo agentūra „Juvetura“, esanti Vilniuje, Bazilijonų g.3. „Juvetura“ dažniausiai organizuoja turistines, apžvalgines ir pažintines maldininkų keliones po įvairias Lenkijos ir Italijos šventas vietas, o šią vasarą numatoma kelionė į Portugalijoje esančią Fatimą, kur beveik prieš 100 metų trims vaikams apsireiškė Švč.Mergelė Marija. Taip pat bus aplankytas Lurdas (Prancūzija), maldininkai turės progos pasigėrėti Ispanijos vaizdais.
Šįkart ištikimiausiems mūsų skaitytojams malonu pranešti, kad „Juvetura“ direktorius Stanislavas Labovič artimiausias keliones, kurių maršrutai veda į Vatikaną, pakeliui Lenkijoje aplankant Krokuvą, Čenstakavą, Austrijos sostinę Vieną, Italijoje - Romą, Veneciją, Florenciją, Pizą, Asyžių, San Mario de Angelį, seniausią Europoje San Marino valstybę, padovanojo net šešiems skaitytojams. Šį pirmadienį „Juvetura“ direktorius S.Labovič ir „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda redakcijoje ištraukė šešis laimingus skaitytojų atsiųstus „XXI amžius“ metinės prenumeratos kvitus.
Nemokamas keliones į Vatikaną su „Juvetura“ laimėjo: V.J.Steikūnas (Kupiškis), A.O.Žilinskienė (Vilnius), Karolina Didjurgienė (Utena), Stefanija Voluntienė (Plokščiai), Janina Žibėnienė (Šiauliai) ir Bronė Kriukienė (Panevėžys). Sveikiname!
Visiems laimėjusiesiems linkime įspūdingos kelionės į Šventojo Tėvo miestą-valstybę, o kitus skaitytojus raginame skaityti „XXI amžių“ - galbūt ir jūs turėsite galimybę laimėti.


Dramatiškas Popiežiaus perspėjimas dėl žmonijai gresiančio chaoso

Popiežius Vatikane priėmė 175 užsienio valstybių ambasadorius

Dėl susidariusios įtemptos tarptautinės padėties, dėl su nemažėjančia terorizmo grėsme eskaluojamo konflikto Šventojoje Žemėje, politinio stalinistinio Šiaurės Korėjos režimo vykdomo šantažo, grasinant pradėti branduolinio ginklo gamybą, bei ypač dėl galimo JAV ir sąjungininkų karo prieš Iraką popiežiaus Jono Pauliaus II sausio 13 dieną pasakyta tradicinė naujametė kalba prie Šventojo Sosto akredituotiems diplomatams buvo sutikta su neįprastai dideliu dėmesiu ir plačiai komentuojama tiek žiniasklaidoje, tiek politiniuose sluoksniuose. Ši kalba daugeliu atvejų buvo įvertinta kaip dramatiška, perspėjanti dėl prarajos ir chaoso, kuriuose gali atsidurti daugelis tautų, o gal net ir visa žmonija, jeigu nebus imtasi ryžtingų priemonių taikai išsaugoti ir jeigu politikoje neįsivyraus kilnumo bei nesavanaudiškumo principai.


Ekumeninės pamaldos už krikščionių vienybę

Ekumeninėse pamaldose dalyvavo katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų dvasininkai

Šią savaitę Lietuvos bažnyčiose meldžiantis už krikščionių vienybę, antradienį Kauno Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje vyko tradicinės ekumeninės pamaldos. Jų tema - „Mes nešiojamės lobį trapiuose moliniuose induose“. Šiose pamaldose dalyvavo Kauno stačiatikių Apsireiškimo katedros klebonas Anatolijus Stolbovskis, evangelikų liuteronų Žeimelio ir Alkiškių parapijų klebonas Erikas Laiconas, Kauno arkivyskupo generalvikaras kun. dr. Jonas Ivanauskas, brolis Paulius, OFM, ir šios bažnyčios rektorius kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius, vadovavęs ekumeninėms pamaldoms. Šio kunigo, atsakingo už arkivyskupijos ekumeninį dialogą tarp Bažnyčių, iniciatyva ekumeninės pamaldos bažnyčioje rengiamos trečius metus.
Visų Bažnyčių atstovai pažymėjo, jog mūsų - vienas tikėjimas. Kristus nuolat teikia savo Bažnyčiai vienybės dovaną, tačiau Bažnyčia privalo nuolat melstis ir darbuotis, kad išlaikytų, stiprintų ir tobulintų tą Kristaus norėtą jos vienybę.


Įspūdingas dviejų chorų koncertas bažnyčioje

Maestro Joną Grubliauską (viduryje) sveikina choristai

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia turtinga tuo, kad turi du puikius kolektyvus – jaunimo ir mišrųjį chorus. Šiemet jiems sukanka dešimt metų. Tai graži kūrybinio darbo sukaktis.
Kristaus krikšto dieną – sausio 12-ąją – buvo surengtas jaunimo ir mišraus chorų dešimtmečio jubiliejinis koncertas. Kartu buvo pažymėta ir jų vadovo Jono Grubliausko 60-metė sukaktis.
Lietuvoje nyksta mišrūs chorai. Teigiama, kad trūksta vyrų. Panevėžyje toks kolektyvas, išlaikęs savo branduolį, gyvuoja dešimt metų. Beje, panevėžiečių chore – nemažai vyrų. Choro repertuare – apie 50 sakralinės muzikos kūrinių. Kartu su vadovu J.Grubliausku įrašytos dvi kompaktinės plokštelės. Tai buvo sunku, nes reikia rasti ir laiko, ir pinigų. O kompaktinė plokštelė – tai palikimas ateities kartoms, tai kūrybos įamžinimas.
Jaunimo choras irgi yra įrašęs dvi kompaktines plokšteles. Be to, dar dvi yra įrašęs su Panevėžyje populiariu dainų atlikėju ir autoriumi Sigitu Stankūnu. Žinomas dainininkas pasirinko būtent šį kolektyvą, nors ne viena miesto mokykla turi jaunimo chorą.


Ukrainiečiai tiesia ranką Estijos lietuviams

Lietuvos Respublikos ambasadoje Estijoje. Iš kairės: kun. Pavlo Jachimecas, OSBM, Lietuvos Respublikos ambasadorius Estijoje Antanas Vinkus, dr. Aldona Vasiliauskienė ir ukrainiečių bendruomenės Estijoje atstovai: Anatolijus Liutiukas ir Orestas Bodnaras

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią, kurios parapijiečiai – daugiausia ukrainiečiai, aptarnauja tėvai bazilijonai (tai Rytų apeigų katalikų arba graikų apeigų katalikų vienuoliai). Švč. Trejybės bažnyčia tikintiesiems buvo sugrąžinta 1991 metais ir nuo tų metų joje klebonu dirba kun. Pavlo Jachimecas, OSBM (Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuolis). Kun. Pavlo aptarnauja ir Estijoje gyvenančius Rytų apeigų katalikus. Kaip Lietuvoje, taip ir Estijoje Rytų apeigų katalikai turi tik vieną bažnyčią. Į Talino senamiestyje po 2000-ųjų gaisro atstatytoje nedidelėje Dievo Motinos Trirankės (visų nekaltai nukentėjusiųjų globėjos) bažnyčioje vykstančias šv. Mišias tikintieji atvyksta ir iš aplinkinių miestų. Pas tolimesnių vietovių tikinčiuosius kunigas nuvažiuoja ir šv. Mišias aukoja butuose.
2003 m. sausio 6–10 d. pastoracinės kalėdinės kelionės po Estijos Respubliką metu kun. P.Jachimecas šv. Mišias aukojo Taline, Rakverėje, Jihvoje, Pilvoje, Saverne. Be to, šventino butus, lankė ligonius namuose bei ligoninėse, teikė ir kitokią dvasinę pagalbą. Penkių dienų pastoracinę kelionę po Estiją kun. P.Jachimecas baigė vizitu pas Lietuvos Respublikos ambasadorių Estijoje Antaną Vinkų. Jis yra gydytojas, Lietuvoje užėmęs atsakingus postus: ne kartą buvęs sveikatos apsaugos viceministru, ministru, Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės klinikų generaliniu direktoriumi. Per šias Kalėdas jis minėjo 60 metų jubiliejų.


Žemės ūkio skyrių sugrįžimas

Alvydas Rimdeika

Praeitų metų balandžio mėnesį iš apskričių viršininkų administracijų į rajonų savivaldybes buvo sugrąžinti žemės ūkio skyriai. Pasibaigus metams, jau galima aptarti, kokie tokio pertvarkymo rezultatai, ką reikėtų daryti, kad kaime būtų daugiau tvarkos, daugiau dėmesio būtų skiriama žemdirbiui, jo šeimai. Apie tai savo mintimis su "XXI amžiaus" laikraščio skaitytojais dalijasi buvęs Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, šiuo metu - Kauno rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas RIMDEIKA, buvęs rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas, dabar - skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas ŠNIAUKA ir buvęs Kauno apskrities Kauno rajono žemės ūkio valdybos viršininkas, dabar - rajono savivaldybės administratoriaus pavaduotojas, kuruojantis žemės ūkį, Leonardas DEGLIUS.


Antanas Sniečkus. Kas jis?

Sausio 25 dieną Mokslų akademijoje organizuojama konferencija-diskusija „Tauta, epocha, asmenybė“, skirta ilgamečio LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginį organizuoja Mokslų akademija, Mokslininkų rūmai, Antrojo pasaulinio karo dalyvių komitetas ir LSDP klubas „Mokslas“. Taigi kas yra A.Sniečkus, kurio garbei neseniai išleista knyga, o mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma Mokslų akademija rengia jam atminti skirtą konferenciją?
XX amžiuje Lietuvos valstybingumo ir tautos laisvės siekio aršiausias priešas buvo LKP CK pirmasis sekretorius A.Sniečkus, 34 metus valdęs Lietuvą. Nuo 1920 metų jis ištikimai tarnavo didžiarusiškajam imperiniam nacionalšovinizmui, buvo aktyviausias mūsų valstybės griovėjas, masinių tautiečių deportacijų organizatorius, prieškario Lietuvos ekonominio potencialo naikintojas, Lietuvos inkorporavimo į SSRS ir sovietinės santvarkos Lietuvoje įtvirtinimo pagrindinis iniciatorius. Jo nusikaltimų Lietuvai sąrašas begalinis.


Ypatingas požiūris

Dar prieš pirmąjį Prezidento rinkimų ratą žinomas žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis kalbėjo apie „runkelių mentalitetu“ persiėmusius mūsų tautiečius ir priminė, jog, jeigu Lietuva nenori tapti pastumdėle, ji, kaip valstybė, privalo turėti tam tikrą ambiciją, o ne amžinai dejuoti, kaip toj dainoj – „mažas esi ir pakeisti nieko negali“. Aišku, demokratinėje valstybėje pirmiausia nuo jos piliečių priklauso valstybės siekiai ir ambicingumas. Tačiau, kaip pažymėjo A.Bačiulis, „itin didele dalimi ir nuo to, kokius politikus, kokius valstybės vadovus šie piliečiai išsirenka. Kadangi mūsų vieta euroatlantinėse struktūrose taps aiški per kelerius artimiausius metus, tai ir šalies ateitis priklausys nuo to, ką netrukus išsirinksime. Vadovą, sugebantį pažvelgti toliau ir „patempti“ Lietuvą bei jos visuomenę iki pagarbos vertų, ar vadovą, kuris toliau savo nosies nemato ir yra laimingas vien galėdamas raudonu kilimu pasivaikščioti“ („Veidas“, 2002, Nr. 48).
A.Bačiulis dūrė kaip pirštu į akį. Kad ir kaip kalbėtume apie tai, jog tautos apsisprendimą reikia besąlygiškai gerbti, tačiau tenka pripažinti, kad kaip tik tokių rinkėjų balsai ir lėmė, kad Prezidentu išsirinkome politinio perbėgimo mėgėją. Gal rinkėjų ir nestebintų, kad dar LDDP laikais būsimasis Prezidentas buvo aktyvus šios partijos veikėjas, dargi dalyvavo jos tarybos veikloje. Tačiau štai 1995-aisiais, laiku pajutęs, kad LDDP reikalai gerokai pašlijo, staiga persimetė pas konservatorius. Tie, iš džiaugsmo pametę galvas, padarė perbėgėlį sostinės meru, o netrukus - ir „širdžių premjeru“. Tolesnės išrinktojo Prezidento odisėjos irgi gerai žinomos. Iki pat dabar, kai Maskvos reklamos agentūra „Al Max“ ir jos šefas Aleksandras Potninas, sėkmingai sukūręs jauno ir energingo gelbėtojo įvaizdį, garantavo jam elektorato balsus. A.Potninas puikiai išmano savo darbą, nes žino tokių pat žmonių Rusijoje mentalitetą. Jokia kita, net ir garsiausia Vakarų reklamos agentūra nebūtų sugebėjusi net už didžiulius pinigus sukurti tokio įvaizdžio, nes ir garsiausi sovietologai, turintys profesorių titulus, iki šiol nesuvokia, koks tas sovietinių dešimtmečių suluošintas žmogus. R.Paksas ir jo įvaizdžio kūrėjai, metę išganingąją frazę apie „dvi Lietuvas“, - praturtėjusių nuvorišų, politinio „elito“ Lietuvą ir viskuo nusivylusios daugumos Lietuvą – išlošė partiją. Tiesą sakant, yra ne dvi, o trys Lietuvos. Ta trečioji atsirado jau nepriklausomybės laikais. Tai iš valstybės pašalpų ir kitokių išmokų parazituojanti visuomenės dalis. Kaip tik šiai daliai ir buvo pažadėta visokiausių gėrybių. Tik įdomu, kokiai Lietuvos daliai priskiria save išrinktasis Prezidentas? Negi tiems „pažemintiesiems ir nuskriaustiesiems“, dėl kurių gerovės ir laimės išliejo tiek graudžių verksmų? Bet nereikėtų pamiršti, kad dar pogorbačiovinio chaoso metu Paksas, aplenkdamas kitus apsukruolius ir pasinaudodamas ryšiais Rusijoje, įkūrė statybos bendrovę „Restako“. Tie ryšiai, be abejo, išliko ir tolydžio stiprėjo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija