Absurdui nėra ribų
              LR Prezidentui V.Adamkui
                LR Saugumo departamento 
                Generaliniam Direktoriui 
                M.Laurinkui 
                LR MA Prezidentui B.Juodkai
                LGGRTC Generalinei Direktorei
                D.Kuodytei
                LLKSP Pirmininkui J.Čeponiui
                LPKTS Pirmininkui P.Jakučioniui
              Lietuvos Sąjūdžio pareiškimas
               Sausio 13 dieną paminėjome Europos 
                Parlamento rezoliucijos dėl Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės 
                priėmimo dvidešimtmetį. Ši rezoliucija - tai demokratinių šalių 
                atstovų atsakas į 45-ių Estijos, Latvijos, Lietuvos patriotų 1979 
                metų rugpjūčio memorandumą, raginantį Jungtines Tautas pripažinti 
                Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių teises į apsisprendimą 
                ir nepriklausomybę.
                Sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną - pagerbėme nuo sovietų agresijos 
                atmintinais 1991 metais gynusius Lietuvą ir žuvusius už jos laisvę 
                žmones; šventėme dvasios stiprybės solidarumo ir tiesos pergalę 
                prieš brutalią svetimos valstybės karinę jėgą. 
                Šį orų, dvasingą visuomenės nusiteikimą bando suardyti buvusios 
                komunistinės nomenklatūros siekis valstybės institucijoje paminėti 
                Lietuvos valstybės išdaviko ir tautos genocido organizatoriaus 
                komunistų partijos veikėjo A.Sniečkaus gimimo jubiliejų. Tai ciniškas 
                pasityčiojimas iš lietuvių tautos ir laisvės kovotojų, paaukojusių 
                savo gyvybes už Lietuvos laisvę.
                Organizuodama tokius renginius, išlikusi raudonoji nomenklatūra 
                stengiasi reabilituoti bolševikinius tautos genocido vykdytojus, 
                įsiteikti Rusijos valdantiesiems sluoksniams, pažeminti, sugniuždyti 
                lietuvių tautos orumą, dvasią ir savigarbą. Norima įteigti Europos 
                ir demokratinių šalių visuomenei mintį apie Lietuvos žmonių nostalgiją 
                sovietinės okupacijos laikams, priversti pasaulio viešąją nuomonę 
                suabejoti demokratinių pertvarkymų mūsų valstybėje negrįžtamumu 
                ir deklaruojamų siekių nuoširdumu. 
                Prisiminkime bent dalį fanatiškai nekentusio nepriklausomos Lietuvos 
                A.Sniečkaus padarytų nusikaltimų: nuo jaunumės būdamas VK(b) nariu 
                vykdė antivalstybinę veiklą prieš Lietuvos Respubliką; būdamas 
                LKP pirmuoju sekretoriumi ir vykdydamas Maskvos instrukcijas, 
                organizavo komunistinių kuopelių tinklą, siekiant destabilizuoti 
                politinę padėtį Lietuvoje; 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus 
                Lietuvą, buvo aktyvus represinių struktūrų, nukreiptų naikinti 
                ir tremti šalies piliečius, organizatorius; po antrosios komunistinės 
                okupacijos 1944 metais organizavo Lietuvos laivės kovotojų, pasipriešinimo 
                judėjimo dalyvių, patriotų naikinimą bei susidorojimą su jų šeimomis; 
                vien 1948 metais pasirašė įsakymus ištremti 48 tūkst. šeimų; skrupulingai 
                tikrino, kad numatyti šalies gyventojai neišvengtų tremtinio dalios. 
                Reikalavo pateikti ir tikrino sąrašus Lietuvos gyventojų, kuriems 
                pavyko išvengti tremtinių dalios; asmeniniu nurodymu įvedė apskričių 
                ir rajonų pirmųjų sekretorių atsakomybę už nacionalinio pogrindžio 
                likvidavimą; fanatiškai nekentė Bažnyčios, dvasininkų ir tikinčiųjų. 
                Jo valdymo laikotarpiu areštuoti keturi vyskupai ir apie 300 kunigų. 
                Vyskupas V.Borisevičius sušaudytas Tuskulėnuose, arkivyskupas 
                M.Reinys žuvo Vladimiro kalėjime, arkivyskupas T.Matulionis po 
                sovietinio lagerio buvo ištremtas į Šeduvą, vyskupas P.Ramanauskas 
                po dešimt metų lagerio ištremtas į Žemaičių Kalvariją. Arkivyskupas 
                T.Matulionis ir vyskupas P.Ramanauskas mirė tremtyje; 1956 metais 
                grįžusiems politiniams kaliniams neleido apsigyventi Lietuvoje; 
                inicijavo ir vykdė nusikalstamą kolektyvizaciją - kolūkių kūrimą 
                Lietuvos kaime. Viską atėmę, pasiturinčius ūkininkus trėmė į Sibirą, 
                neturtinguosius prievarta stūmė į kolūkius. Kurdamas kolūkius 
                siekė sužlugdyti gyventojų paramą partizaniniam judėjimui; siekė, 
                kad areštuoti ir išvežti iš Lietuvos gyventojai negrįžtų į Tėvynę; 
                netekę pasėlių ir gyvulių, kolūkiuose kaimo žmonės kentė badą, 
                gaudami 200 g grūdų ir 15-20 kapeikų per dieną; sudarė sąlygas 
                sovietams kolonizuoti ir aneksuoti Lietuvą, statant didžiules 
                gamyklas ir be eilės suteikiant butus atvykusiems rusų kolonistams. 
                
                Atkūrus nepriklausomą valstybę, A.Sniečkui, kartu su kitais kolaborantais, 
                buvo iškelta baudžiamoji byla už valstybės išdavimą. Ir štai šiandien, 
                praėjus daugeliui metų, kada žuvę Lietuvos partizanai buvo išniekinti 
                ant miestų ir miestelių grindinio, o ir inteligentijos elitas 
                tylėjo, nieko nedarė, kad užtartų naikinamą tautą, mokslo vadovai 
                ir akademikai ketina viešai minėti nepriklausomos Lietuvos valstybę 
                išdavusio ir tautai nusikaltusio žmogaus jubiliejų. Absurdui nėra 
                ribų. 
                Lietuvos Sąjūdis protestuoja prieš tokį valstybės vadovų abejingumą, 
                toleruojant tokius renginius valstybės institucijoje - Mokslų 
                akademijoje.
                Smerkiame tokius valstybės išdavikų pagerbimus ir manome, kad 
                tai yra ciniškas pasityčiojimas iš daugiatūkstantinių laisvės 
                kovotojų aukų ir nepriklausomos Lietuvos gynėjų ir patriotų.
              Lietuvos Sąjūdžio taryba:
                mons.Alfonsas Svarinskas, Rytas Kupčinskas, Ignacas Uždavinys, 
                Petras Šakalinis, Kazimieras Garšva, Sofija Dombaraitė, Vladas 
                Vilimas, Valensas Čeginskas, Algirdas Blažys
              © 2003 "XXI amžius"