Pripažįstamos teisės
Pirmą kartą iš labai aukštai
girdime išvardytas kaip pagrindines žmogaus teises ne tik jo teisę
į maistą, į būstą, bet ir teisę į tautos apsisprendimą ir nepriklausomybę.
Paprastai ta teisė būdavo neminima nei pripažįstama: gal todėl,
kad tai yra politika. Tiesą sakant, visi žmonių veiksmai yra politika,
bet šitas - arčiau politikos taip, kaip mes pratę ją matyti.
Žodžiai yra iš Popiežiaus kreipimosi Pasaulinei taikos dienai,
išspausdinti XXI amžiuje (2002, Nr. 97) pavadinimu Naujoji
globalinė tvarka negali būti atsieta nuo moralės principų.
Išgirsti žodžiai džiugina. Anksčiau teko girdėti tik Vytautą Landsbergį,
kaip jis ragindavo pasaulį pripažinti žmogaus teisę turėti Tėvynę,
o daugiau kas tų žodžių tarsi negirdėdavo buvo nepatogūs. O
štai jau jie ir iš aukštai pasakyti.
Bet gal ir nedera džiaugtis. Apsisprendimo teisė gal ne visiems?
Gal čia skirta kokiems nors palestiniečiams, o ne lietuviams,
tuo labiau ne Čečėnijai.
Bet kreipimesi to nepasakyta. Svarbu, kad yra principas, yra teisė,
o kad ne visiems vienodai veikia ką padarysi, pasaulis netobulas.
O gal kaip tik tobulas arba toks, koks jis ir turi būti. Toks,
kuriame gyvena sumanūs žmonės, visas galimybes spėjantys pastebėti
ir visomis pasinaudoti.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"