Nepamirštame Lietuvos didvyrių atminimo

Štai jau 45-eri metai, kai MGB žiauriai nukankino Lietuvos partizaną, LLKS gynybos pajėgų vadą gen. Adolfą Ramanauską-Vanagą. Lapkričio 29 dieną vyko jo žūties minėjimas. Mes, Vysk. Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio ansamblio „Giedra“ dainininkai, dalyvavome šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje. Pasibaigus šv. Mišioms, pagerbimo ceremonija vyko Genocido aukų muziejuje, buvusio KGB kalėjimo kameroje Nr. 1, kurioje mūsų tautos kovotojas buvo kalinamas, tardomas. Susirinkę Vilniaus įgulos karininkų ramovėje dainavome patriotines partizanų dainas. Išklausėme mūsų prezidento Valdo Adamkaus, prof. Vytauto Landsbergio kalbas. Visur dalyvavo jauni Lietuvos kariūnai.
Ypatingą įspūdį mums paliko didvyrio dukros Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės ir jo sesers prisiminimai apie tų žiaurių laikų kovą su raudonaisiais okupantais. Manome, kad šie tragiški likimai, pasakojimai apie kovas už mūsų laisvės išsaugojimą, tremtis, areštus, kankinimus – tai tikra mūsų Tėvynės istorijos pamoka. Minėjime pasigedome Vilniaus mokyklų mokinių ir jų mokytojų. Kankinimo ir šaudymo kamerų vaizdai, autentiški pasakojimai būtų naudingi mokiniams, ugdytų patriotizmo ir atsakomybės už savo Tėvynę jausmus.
Tad norėčiau paklausti didžiojo lietuvių poeto Maironio žodžiais:

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?

Milda ANDRIULIENĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"