Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pasirinkimas

Kaunas - vienintelis iš miestų, kuris ryškia persvara Prezidentu pasirinko Valdą Adamkų. Ir nieko nuostabaus. Kauniečiai palankiai įvertino prezidento V.Adamkaus nuopelnus tautai. Jo prezidentavimo laikotarpiu išaugo Lietuvos prestižas tarptautinėje bendrijoje, gauti pakvietimai stoti į Europos Sąjungą ir NATO. Sukurta kariuomenė, kuria galima didžiuotis. Netoli tas laikas, kai tarnavimas kariuomenėje taps kiekvieno garbės reikalu. Pradėjo atsigauti krašto ekonomika. Parodydamas išskirtinį pasitikėjimą, Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas Dž.Bušas. Visa tai - nemažas asmeninis V.Adamkaus nuopelnas. Jis, ilgai gyvenęs Vakarų demokratijos sąlygomis, yra puikus Lietuvos demokratijos garantas. Tai tolerantiškas, gerbiantis kitų nuomonę žmogus, nesavanaudiškai tarnaujantis tautai ir jos žmonėms. Kauniečiai tiki V.Adamkumi ir norėjo jį turėti Prezidentu antrai kadencijai. Tuo labiau kad Lietuva dar ne ES ir NATO narė. Čia V.Adamkaus prestižas ir patirtis daug padėtų. Tautai reikalingas išbandytas ir patikimas Prezidentas. Kitas Prezidento kadencijos laikotarpis per daug svarbus Lietuvai, kad būtų galima eksperimentuoti. Tokie paprasti ir aiškūs argumentai, kodėl Kaunas balsavo už V.Adamkų.
Argumentai, kodėl Kaunas nebalsavo už Rolandą Paksą, nėra tokie akivaizdūs. Čia daugybė priežasčių. Svarbiausia jų - kandidato nepastovumas. Žmogus, kuris keičia savo principus ir įsitikinimus pagal poreikius, didelio pasitikėjimo nekelia. Prisiminus, kokių partijų veikloje R.Paksas reiškėsi ir kokius partinius bilietus glaudė prie širdies, matosi gana margas vaizdas, iš kurio ką nors nuspręsti yra gana sunku. Akivaizdu tik viena - besaikis valdžios troškimas. Čia pastovumas - tikrai geležinis. Balsuoti už žmogų, kurio veiksmus sunku arba išvis neįmanoma prognozuoti, tiesiog ranka nekilo. Kita priežastis, kauniečių sąmonėje R.Paksas - visų skriaudžiamas žmogus, vaikomas iš vienos partijos į kitą, o tuo pačiu ir iš užimamų pareigų. Iš tokio padaryti didvyrį, vertą Prezidento kėdės, per trumpą laiką gana sunku ir daug kainuoja. Laimei, pinigų, nors ir nelabai aiškių, tikrai nestigo. Į rankas buvo įspraustas degantis fakelas, vietoj herbo patupdytas erelis ir pasitelkta hitlerjugendo vadų naudota retorika. Visos šios pastangos laukto rezultato nedavė. Ir tai įvyko dėl priežasties, būdingos vien Kaunui.
Agresyvi rinkimų kampanija, lydima nežabotos propagandos, padėjo Kaune ateiti į valdžią V.Šustauskui. Šis gatvės tribūnas nesirinko priemonių tikslui pasiekti. Dalijo pažadus į kairę ir į dešinę. Jo pažadų negalima netgi populizmu vadinti. Tai tiesiog demagogija, kuria naudodamasis mynė labiausiai žmonėms skaudamas vietas. Savo juodą darbą padarė ir iš neaiškių šaltinių gauti pinigai rinkimų kampanijai vesti. Kai kurie rinkėjai neatlaikė tokio spaudimo, ypač kai buvo žadami labiausiai norimi dalykai. O tie pažadai labai paprasti: padaryti tvarką, pažaboti korupciją, sumažinti nedarbą, pagerinti gyvenimo sąlygas ir t.t. Taip V.Šustauskas laimėjo rinkimus ir tapo Kauno metu. Ir kas iš to išėjo? Iš pradžių prasidėjo pareigų ir postų dalybos. Vyko kažkas panašaus kaip džiunglėse, kada žvėrims pavyksta sumedžioti grobį. Pažadai pamiršti. Buvo svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, aprūpinti ir patenkinti savo gimines, partiečius, draugus ir pažįstamuosius. Miesto reikalai palikti savieigai. Kaunas tapo pajuokos objektu. Rimtesnės užsienio delegacijos pradėjo vengti Kauno. Ką jau kalbėti apie investicijas! Kauniečių nepasitenkinimas meru pradėjo grėsmingai augti. Laimei, V.Šustauskas, neeilinių ambicijų vedamas, sugalvojo kandidatuoti į Seimą. Ir ką jūs manot? Savo rinkimų apylinkėje nugalėjo kur kas didesnį kauniečių pasitikėjimą turėjusius varžovus. Daug kas balsuodami suprato, kad tai palanki proga išsiųsti V.Šustauską į Vilnių - toliau nuo miesto reikalų. Taip Kaunas, palyginti neskausmingai, atsikratė nepageidaujamo mero.
Kauniečiai puikiai įsisavino iš nesenų įvykių gautas pamokas bei padarė atitinkamas išvadas, kurios nebuvo palankios R.Paksui. Jo rinkimų kampanija buvo tokia pat nežabota ir agresyvi. Pažadai tokie pat populistiniai. Šūkiai beveik tie patys. Finansavimas taip pat neaiškus. Visa tai daugumos kauniečių pasąmonėje asocijavosi su V.Šustausku. Viskas tas pats, tik atliekama aukštesniu lygiu ir taikomasi į aukštesnį postą.
Šios trys priežastys labiausiai lėmė tai, kodėl Kaunas nebalsavo už R.Paksą. Ateitis parodys, kas buvo teisus. Kauniečiai, Prezidentu pasirinkę V.Adamkų, nori Lietuvai tik gero. Prisiminę nesenus įvykius, kuomet Kauno meru buvo išrinktas V.Šustauskas, meldžia Viešpatį Dievą, kad to neatsitiktų valstybėje, Prezidentu tapus R.Paksui.

Bronislovas PRIŽGINIŠKIS,
inžinierius bedarbis

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija