Karaliaučiaus problema
              Televizijos laidoje Prašau žodžio 
                Petras Cidzikas siūlė Karaliaučiaus kraštą grąžinti Lietuvai. 
                Ir šio krašto problema, aktuali dabar, būtų teisingai ir greitai 
                išspręsta, nes jame gyvenę prūsai buvo baltų gentis. Istorikas 
                Kulikauskas užprotestavo, jog šitas kraštas Lietuvai niekada nepriklausė, 
                o kad prūsai yra baltų gentis, negi Lietuvai privalo priklausyti 
                Latvija, nes latviai, kaip ir lietuviai, yra baltų gentys. 
                Žinome, kad Prūsija Lietuvai nepriklausė, nes ją buvo užgrobę 
                kryžiuočiai, o po maro dar labiau kolonizavo, tačiau lietuviai 
                gyveno, nes ten mūsų raštijos ir literatūros šaknys  M.Mažvydo 
                Katekizmas, K.Donelaičio Metai ir kt. Jei ten nebūtų gyvenę 
                lietuviai, kažin ar taip būtų atsitikę. Baltų gentys  latviai, 
                žiemgaliai, kuršiai, sėliai ir kiti  sudarė Latviją tik po Pirmojo 
                pasaulinio karo, anksčiau jos nebuvo, todėl A.Hitleris, sako, 
                ją net vadino karo benkartu. Lietuvos, jos genčių taip negalėjo 
                pavadinti: Lietuvos vardas žinomas nuo 1009 metų. Gentys - aukštaičiai, 
                jotvingiai, sūduviai, žemaičiai ir kiti sudarė Lietuvą. Jei prūsai 
                nebūtų buvę pavergti ar nesukūrę atskiros valstybės, jie tikrai 
                būtų prisidėję prie Lietuvos sudarymo. Kryžiuočiai dar norėjo 
                užgrobti Žemaitiją, susijungti su kalavijuočiais šiaurėje ir rengti 
                kryžiaus žygius į Lietuvą, kol ją nugalėtų, bet žemaičių nepajėgė 
                okupuoti. Gaila, kad buvusios jotvingių gentys yra okupuotos Gudijos, 
                o sūduvius ir kitas gentis (Suvalkai, Seinai) užėmusi Lenkija, 
                ir ten gyvenusieji lietuviai jau kai kur nutautėjo. O turėjo būti 
                ne taip 
                Keista klausyti istoriko Kulikausko samprotavimo, jog Lietuva 
                neturi teisės į Karaliaučiaus kraštą, nes niekada jis Lietuvai 
                nepriklausė, nors lietuviai ten gyveno. O rusai, pasirodo, turi 
                tą teisę, nors jie ar jų gentys seniau ten negyveno, tik po Antrojo 
                pasaulinio karo, išnaikinę vietinius gyventojus, kolonizavo tą 
                kraštą ir iš laikino administravimo pasidarė jo nuo seno to krašto 
                savininku, net pakeitė vietovardžius, todėl šiandien nereikia 
                perstatinėti sienų. Tai kur teisybė? Kol Lietuva dar buvo rusų 
                okupuota, Karaliaučiaus kraštas buvo lyg ir vientisos SSRS dalis. 
                Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir pakviesta į NATO ir ES, tai 
                ar gali šitas kraštas, kuris pagal jokius kriterijus nepriklausė 
                Rusijai, dabar jai priklausyti? Todėl senosios baltų genčių žemės 
                turėtų būti grąžintos Lietuvai, ir jokios problemos neliktų. Jei 
                Gardino, Suvalkų, Seinų ir kitos sritys yra prie Gudijos ir Lenkijos, 
                tai Karaliaučiaus kraštas net nėra prie Rusijos, o yra prie Lietuvos, 
                todėl Rusijai negali priklausyti. Šis kraštas turėtų būti grąžintas 
                Lietuvai, ne jėga sienos perstatytos, o atstatyta istorinė teisybė, 
                ištaisyta klaida. Vadinasi, teisus P.Cidzikas, V.Šilas ir kiti, 
                teigiantys, jog tas kraštas privalėtų atitekti Lietuvai, ir viskas 
                taikiai, teisingai būtų išspręsta. Manau, dabar Prūsijos valstybei 
                būtų sunku susikurti, o prie Lietuvos (kaip prie tos pačios genties) 
                galėtų laisvai būti. Ir šiandieninio Karaliaučiaus krašto problema, 
                be jokių sunkumų, lengvai būtų išspręsta. 
              Vincas STEPONAVIČIUS
                Krekenava, Panevėžio rajonas
              © 2003 "XXI amžius"