Jėgos ministrai prieš marionetę
              Artėjant Rusijos prezidento V.Putino 
                sugalvotam referendumui Čečėnijoje dėl naujos konstitucijos, prezidento 
                ir parlamento rinkimų, pačioje marionetinėje Čečėnijos valdžioje 
                užvirė nuožmi kova tarp administracijos vadovo Achmado Kadyrovo 
                ir tik lapkričio mėnesį paskirtojo premjero Michailo Babičiaus. 
                Neaišku, kodėl V.Putinas pasirinko A.Kadyrovą, nors puikiai žinojo 
                apie jo aplinkoje klestinčią korupciją bei Rusijos skirtų lėšų 
                Čečėnijai atstatyti besaikį išvogimą. Atėjus M.Babičiui, šis 
                bandė sustabdyti tokį akiplėšišką vogimą ir paskyrė atsakingą 
                už finansus patikimą žmogų. Tai labai nepatiko A.Kadyrovui, kuris 
                jau dabar skelbiasi, kad po kovo 23 dienos numatyto referendumo 
                jis tapsiąs Čečėnijos prezidentu. Toks A.Kadyrovo siautėjimas 
                sukėlė visų trijų Rusijos jėgos struktūrų vadovų nepasitenkinimą, 
                ir jie žengė beprecedentį žingsnį - Rusijos gynybos ir vidaus 
                reikalų ministrai S.Ivanovas, B.Gryzlovas ir Saugumo tarnybos 
                (FST) vadovas N.Petruševas parašė prezidentui V.Putinui memorandumą, 
                kuriame reikalauja pašalinti A.Kadyrovą. Taigi V.Putinui norom 
                nenorom teks reaguoti į šių trijų jėgos ministrų reikalavimą. 
                
                Rusijos politiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje po praėjusių 
                metų gruodžio 27 dienos sprogimų Džochargaloje (Grozne), kai buvo 
                beveik visiškai nušluoti nuo žemės vadinamosios Čečėnijos vyriausybės 
                rūmai ir kiti pastatai, tarp jų Federalinės saugumo tarnybos, 
                Teisingumo, Nepaprastųjų situacijų ministerijų bei prokuratūros, 
                pasigirsta vis daugiau komentarų ir samprotavimų, keliančių gana 
                įdomių klausimų. Pirmiausia sprogimo metu, kuris įvyko Grozne 
                pusę trijų dienos, nežuvo nė vienas aukštas pareigūnas. Buvo nesunkiai 
                sužeistas tik vienintelis iš jų, gana žemo rango valdininkas federalinis 
                inspektorius Čečėnijai I.Vagapovas. O svarbiausia, į ką atkreipia 
                dėmesį rusų žiniasklaida ir politiniai stebėtojai, tai, kad nuo 
                sprogimo labiausiai nukentėjo vadinamosios Čečėnijos vyriausybės 
                finansų skyrius ir sunaikinti visi jame buvę dokumentai. Tad dabar 
                niekas ir norėdamas nesužinos, kaipgi buvo panaudoti Čečėnijai 
                atkurti skirti milijardai. Iš to daroma išvada, kad A.Kadyrovas 
                ir jo artimiausioji aplinka galėjo ir organizuoti šį sprogimą. 
                Juk dabar  visi galai į vandenį, ir joks FSB ir FST negalės įrodyti, 
                kad A.Kadyrovas - vagis ir aferistas, akiplėšiškai apvaginėjantis 
                ne tik badmiriaujančią ir šąlančią savo tautą, bet ir federalinį 
                biudžetą. Aišku, ir anksčiau Rusijos jėgos struktūrų, ypač Vidaus 
                reikalų ministerijos ir saugumo struktūrų, vadovybė puikiai žinojo, 
                kas vyksta Kremliaus statytinio A.Kadyrovo aplinkoje. Tačiau po 
                gruodžio 27-osios sprogimo Grozne jų kantrybė trūko. Nors nemaža 
                dalis pavogtų lėšų ir turto teko ir jiems, tačiau kas per daug, 
                tai per daug. Yra dar vienas įdomus faktas, kodėl teroristai, 
                kuriuos V.Putinas paskubėjo įvardyti kaip Čečėnijos prezidento 
                A.Maschadovo žmones, savo sprogmenų prikimšto KAMAZo nenukreipė 
                į FST pastatą, o į finansų skyrių. Juk visas operacijas prieš 
                čečėnų laisvės kovotojus rengia ir koordinuoja kaip tik ši žinyba. 
                Jeigu tai būtų organizavęs Šamilis Basajevas ir esą iš vienos 
                arabų valstybės atvykęs į Čečėniją vienas islamistinės organizacijos 
                Broliai musulmonai lyderių Abu al Validas, tai tie tikriausiai 
                būtų nukreipę teroristus į tą taikinį, kur reikia. 
                Apskritai Kremlius, rengdamas tą referendumą Čečėnijoje dėl 
                konstitucijos, bent jau kol kas siekia įtvirtinti Čečėnijoje A.Kadyrovo 
                ir jo klano valdžią. Aišku, be Rusijos armijos paramos jokia marionetinė 
                valdžia neišsilaikytų nė mėnesio. Tačiau V.Putinas, kaip pažymi 
                politikos apžvalgininkai, galėtų pasirinkti marionetės vaidmeniui 
                priimtinesnį asmenį. Jeigu jau tokių nerandama, tai rodo, kad 
                Kremliaus reikalai Čečėnijoje gana prasti. Tuo labiau kad tos 
                konstitucijos projektą sukūrė pats A.Kadyrovas, o jį patvirtino 
                to paties A.Kadyrovo sukurta konsultacinė taryba. Vėliau jis keletą 
                mėnesių buvo svarstomas Maskvoje ir aprobuotas. Tačiau viskas 
                vyko slapčia, ir nors referendumo data sparčiai artėja, niekas 
                dar nėra matęs galutinio konstitucijos projekto varianto. 
                Šiaip ar taip, Rusijos prezidentas, prieš dvejus metus pažadėjęs 
                skandinti čečėnų teroristus išvietėje, iki šiol ir skandina, bet 
                nieko padaryti negali. Vyksta dargi atvirkštinis procesas. Čečėnų 
                kovotojai nuolatos naikina ne tik okupacinės armijos karius, bet 
                ir įvairaus lygio marionetinius pareigūnus. O siųsti daugiau armijos 
                į nedidelę Čečėnijos teritoriją nebėra prasmės. Rusų kariškių 
                ir taip jau daugiau negu reikia. Kaip teigė Rusijos etnopolitinių 
                ir regioninių problemų tyrimo instituto direktorius Emilis Painas, 
                Čečėnijos karas nepasibaigs dar mažiausiai 30 metų. Beje, apie 
                tai E.Painas įspėjo dar būdamas prezidento B.Jelcino patarėju. 
                Tada niekas jo nepaklausė. E.Painas primena Kremliui laikytis 
                visiems žinomos taisyklės: nelaikyti armijos toje teritorijoje, 
                kurioje dauguma gyventojų laiko ją priešu. Jeigu, anot E.Paino, 
                per metus nepavyksta pasiekti norimų tikslų, armija neišvengiamai 
                demoralizuojasi. Ir išvada  pasipriešinimo partizaniniai resursai 
                labai išauga. 
                Oficialiais duomenimis, dabar Čečėnijoje gyvena apie milijoną 
                gyventojų. Vadinasi, yra pusė milijono darbingų žmonių. Tai didžiulis 
                pasipriešinimo rezervas, kuriam jokia armijos grupuotė nieko negali 
                padaryti. Kaip sakė E.Painas, šių resursų pasipriešinimo kovotojams 
                pakaks 30 metų, kaip buvo ir caro generolo Jermolovo laikais. 
                Rusija neturi tokio laiko atsargos. O toliau didinti okupacinės 
                armijos grupuotę nebėra galimybių. Jau ir taip kariškiai stumdosi 
                nugaromis mažytėje teritorijoje ir kaunasi tarpusavyje. Todėl 
                derybas reikia pradėti jau nedelsiant, nepaisant jokių antiteroristinių 
                operacijų. O pagrindinis patarimas Kremliui: nustoti pagaliau 
                klausyti įvairiausių įtūžusių patarėjų, - teigė E.Painas.
              © 2003 "XXI amžius"