Rūmai rengiasi suvažiavimui
              Ne viskas įvykdyta
               Šis Lietuvos žemės ūkio rūmų 
                tarybos posėdis buvo paskutinis per dabartinę Rūmų trejų metų 
                kadenciją, nes vasario mėnesį įvyks eilinis, septintasis, Rūmų 
                suvažiavimas. O šiame tarybos posėdyje buvo kalbėta, kas gero 
                nuveikta nuo praeito tarybos posėdžio, kokie per tą laiką iškilo 
                nauji klausimai, kokie išryškėjo keblumai. Iškart reikia pasakyti, 
                kad aštrių diskusijų, nuomonių įvairovių, kurių paprastai iškyla 
                tarybos ir kituose posėdžiuose, šįkart beveik nebuvo. Tai veikiau 
                buvo tarsi įžanga į artėjantį suvažiavimą, kuriame, be jokios 
                abejonės, ir bus daug įvairiausių minčių ir nuomonių.
                Šiame tarybos posėdyje ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas pirmiausia 
                prisiminė pernai pavasarį Vilniuje, Sporto rūmuose, įvykusį visuotinį 
                žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir šalies vadovai. Tuomet 
                buvo plačiai kalbėta apie sudėtingą mūsų kaimo padėtį, išklausyta 
                žemdirbių nuoskaudų bei priekaištų. Buvo priimta suvažiavimo rezoliucija, 
                tačiau, kaip sakė Rūmų pirmininkas, jos nuostatos nebuvo iki galo 
                įvykdytos, lauktų rezultatų nepasiekta. Kai kada mėgstama kalbėti, 
                kad žemės ūkiui pinigų skiriama apsčiai, tačiau užmirštama, kad 
                didelė jų dalis kaimo žmonių nepasiekia. Nemažai tų lėšų skiriama 
                įvairioms žemės ūkio krypties tarnyboms išlaikyti - veislininkystės, 
                sėklininkystės, mokslo ir kitoms struktūroms. Gerai, kad pavyko 
                išreikalauti, jog norintiems mūsų žemės įsigyti užsieniečiams 
                nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Geras ženklas, 
                kad dabar įvairūs respublikiniai su žemės ūkiu susieti nutarimai, 
                potvarkiai derinami su Žemės ūkio rūmais, kas anksčiau nebuvo 
                daroma.
                Tiesa, ir dabar iškyla keblumų, kai į vieno ar kito nutarimo projektą 
                reikalaujama atsakyti per porą dienų, dargi pateikiant motyvuotą 
                argumentaciją, analizę. Aišku, kad per tokį trumpą laiką nėra 
                galimybių su tokiais projektais supažindinti Rūmų asociacijų, 
                kitų bendrijų. Atsakomybę tenka prisiimti Rūmų vadovybei.
               Sumaniai panaudoti lėšas
               Nacionalinės mokėjimų agentūros 
                direktorius Evaldas Čijauskas, kiti respublikinių žinybų specialistai 
                nemažai kalbėjo ir į tarybos narių klausimus atsakinėjo dėl SAPARD, 
                kitokių lėšų investicijų į mūsų kaimą, jų įsisavinimo, dėl skirtų 
                kvotų išnaudojimo. Plačiau kalbėta apie stojimą į Europos Sąjungos 
                bendriją. Štai, net ir gaudami tiesioginių išmokų, kokias gauna 
                šalys ES narės, 2004 metais Lietuvos žemdirbiai gaus apie 417 
                mln. litų, kai praeitais metais iš Specialiosios kaimo rėmimo 
                programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. litų. Be to, 
                dar prisidės lėšų iš struktūrinių fondų, kaip kad SAPARD. Dar 
                - rinkos reguliavimo priemonės, kurios ūkininkams užtikrins stabilias 
                supirkimo kainas bei pajamas. Tad viską pasvėrus išeina, kad ES 
                parama mūsų šalies žemės ūkiui sudarys apie 1,2 milijardo litų. 
                Dėl palyginimo galima pasakyti, kad šiemet Specialiajai kaimo 
                rėmimo programai skirta 287 mln. litų. Tad galima pamąstyti, verta 
                ar neverta stoti į Europos Sąjungą.
                Žinoma, tas lėšas reikės gebėti ne vien paimti, bet ir panaudoti. 
                Tam yra aibė reikalavimų. Ne vien Lietuvai, bet ir visoms šalims 
                ES narėms. Šiokį tokį nerimą kelia kvotų panaudojimas. Jeigu jų 
                neišnaudosime, mums patiems bus blogiau - tai vienareikšmis atsakymas. 
                Bet, vadinasi, kyla grėsmė, kad galime nepajėgti pagaminti vienos 
                ar kitos žemės ūkio produkcijos, kaip sutarta. Nerimą kelia ir 
                melioracijos įrengimų renovacija, jos finansavimas. 
                Nepaisant didelių reikalavimų panaudojant SAPARD lėšas, sutarčių 
                dėl jų gavimo parengta maždaug už 270 mln. litų. Tiesa, Nacionalinės 
                mokėjimų agentūros direktorius E.Čijauskas nepranešė, kokios ūkininkų, 
                verslininkų grupės tomis lėšomis ketina pasinaudoti. Bet gal ne 
                tai svarbiausia. Žinybos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu 
                būtų daugiau norinčiųjų, papildomų lėšų tikriausiai būtų galima 
                gauti iš kitų šalių, kurios savo fondų neišnaudoja. Tokios papildomos 
                paramos gavo Airijos, Graikijos ūkininkai. Tiesa, vis sudėtingiau 
                tvarkyti tų lėšų gavimo dokumentaciją, daug kainuoja verslo planų 
                rengimas. Deja, reikalavimai dar griežtės. Tad reikėtų šios srities 
                specialistų, nors po vieną kiekviename rajone. Bet tokių nėra.
                Einant į Europos Sąjungą, o vėliau ir jai priklausant, mūsų žemės 
                ūkis turėtų tęsti numatytas programas. Tarp jų - paramos žemės 
                ūkio produktų gamintojų grupėms, besikuriantiems jauniems ūkininkams, 
                verslinei daržininkystei bei bulvininkystei. Tiesa, šiose programose 
                nėra numatytas akcizo kompensavimas, parama ekologiniam ūkininkavimui. 
                Bet tai numatyta kituose punktuose. Pavyzdžiui, ekologiniam ūkininkavimui 
                ketinama skirti lėšų daugiau, negu jų skiriama dabar. 
                Braškių augintojų draugijos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis 
                ne pirmą kartą atkreipė dėmesį į mažą valstybės paramą sodininkystei 
                bei daržininkystei. Jo žiniomis, kaimyninėje Lenkijoje, kitose 
                šalyse šioms ūkininkavimo šakoms skiriama nepalyginamai daugiau 
                lėšų, daugiau dėmesio negu pas mus. Nes ten suprantama, kad iš 
                jų galima gauti ir gaunama daug naudos - jos užtenka sau ir užsieniui. 
                Mūsų šalyje yra apie 600 000 hektarų vadinamosios laisvos žemės. 
                Nemažą jos dalį būtų galima panaudoti sodams ir daržams. Bet nepanaudojama. 
                
                ŽŪR taryba nutarė Žemės ūkio rūmų septintąjį suvažiavimą surengti 
                vasario 25 dieną Kaune. Bus aptarta Rūmų veikla per ataskaitinį 
                laikotarpį, numatytos gairės ateičiai, išrinkta nauja vadovybė. 
                
              Benjaminas ŽULYS
                Kaunas
              © 2003 "XXI amžius"