Rūmai rengiasi suvažiavimui
Ne viskas įvykdyta
Šis Lietuvos žemės ūkio rūmų
tarybos posėdis buvo paskutinis per dabartinę Rūmų trejų metų
kadenciją, nes vasario mėnesį įvyks eilinis, septintasis, Rūmų
suvažiavimas. O šiame tarybos posėdyje buvo kalbėta, kas gero
nuveikta nuo praeito tarybos posėdžio, kokie per tą laiką iškilo
nauji klausimai, kokie išryškėjo keblumai. Iškart reikia pasakyti,
kad aštrių diskusijų, nuomonių įvairovių, kurių paprastai iškyla
tarybos ir kituose posėdžiuose, šįkart beveik nebuvo. Tai veikiau
buvo tarsi įžanga į artėjantį suvažiavimą, kuriame, be jokios
abejonės, ir bus daug įvairiausių minčių ir nuomonių.
Šiame tarybos posėdyje ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas pirmiausia
prisiminė pernai pavasarį Vilniuje, Sporto rūmuose, įvykusį visuotinį
žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir šalies vadovai. Tuomet
buvo plačiai kalbėta apie sudėtingą mūsų kaimo padėtį, išklausyta
žemdirbių nuoskaudų bei priekaištų. Buvo priimta suvažiavimo rezoliucija,
tačiau, kaip sakė Rūmų pirmininkas, jos nuostatos nebuvo iki galo
įvykdytos, lauktų rezultatų nepasiekta. Kai kada mėgstama kalbėti,
kad žemės ūkiui pinigų skiriama apsčiai, tačiau užmirštama, kad
didelė jų dalis kaimo žmonių nepasiekia. Nemažai tų lėšų skiriama
įvairioms žemės ūkio krypties tarnyboms išlaikyti - veislininkystės,
sėklininkystės, mokslo ir kitoms struktūroms. Gerai, kad pavyko
išreikalauti, jog norintiems mūsų žemės įsigyti užsieniečiams
nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Geras ženklas,
kad dabar įvairūs respublikiniai su žemės ūkiu susieti nutarimai,
potvarkiai derinami su Žemės ūkio rūmais, kas anksčiau nebuvo
daroma.
Tiesa, ir dabar iškyla keblumų, kai į vieno ar kito nutarimo projektą
reikalaujama atsakyti per porą dienų, dargi pateikiant motyvuotą
argumentaciją, analizę. Aišku, kad per tokį trumpą laiką nėra
galimybių su tokiais projektais supažindinti Rūmų asociacijų,
kitų bendrijų. Atsakomybę tenka prisiimti Rūmų vadovybei.
Sumaniai panaudoti lėšas
Nacionalinės mokėjimų agentūros
direktorius Evaldas Čijauskas, kiti respublikinių žinybų specialistai
nemažai kalbėjo ir į tarybos narių klausimus atsakinėjo dėl SAPARD,
kitokių lėšų investicijų į mūsų kaimą, jų įsisavinimo, dėl skirtų
kvotų išnaudojimo. Plačiau kalbėta apie stojimą į Europos Sąjungos
bendriją. Štai, net ir gaudami tiesioginių išmokų, kokias gauna
šalys ES narės, 2004 metais Lietuvos žemdirbiai gaus apie 417
mln. litų, kai praeitais metais iš Specialiosios kaimo rėmimo
programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. litų. Be to,
dar prisidės lėšų iš struktūrinių fondų, kaip kad SAPARD. Dar
- rinkos reguliavimo priemonės, kurios ūkininkams užtikrins stabilias
supirkimo kainas bei pajamas. Tad viską pasvėrus išeina, kad ES
parama mūsų šalies žemės ūkiui sudarys apie 1,2 milijardo litų.
Dėl palyginimo galima pasakyti, kad šiemet Specialiajai kaimo
rėmimo programai skirta 287 mln. litų. Tad galima pamąstyti, verta
ar neverta stoti į Europos Sąjungą.
Žinoma, tas lėšas reikės gebėti ne vien paimti, bet ir panaudoti.
Tam yra aibė reikalavimų. Ne vien Lietuvai, bet ir visoms šalims
ES narėms. Šiokį tokį nerimą kelia kvotų panaudojimas. Jeigu jų
neišnaudosime, mums patiems bus blogiau - tai vienareikšmis atsakymas.
Bet, vadinasi, kyla grėsmė, kad galime nepajėgti pagaminti vienos
ar kitos žemės ūkio produkcijos, kaip sutarta. Nerimą kelia ir
melioracijos įrengimų renovacija, jos finansavimas.
Nepaisant didelių reikalavimų panaudojant SAPARD lėšas, sutarčių
dėl jų gavimo parengta maždaug už 270 mln. litų. Tiesa, Nacionalinės
mokėjimų agentūros direktorius E.Čijauskas nepranešė, kokios ūkininkų,
verslininkų grupės tomis lėšomis ketina pasinaudoti. Bet gal ne
tai svarbiausia. Žinybos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu
būtų daugiau norinčiųjų, papildomų lėšų tikriausiai būtų galima
gauti iš kitų šalių, kurios savo fondų neišnaudoja. Tokios papildomos
paramos gavo Airijos, Graikijos ūkininkai. Tiesa, vis sudėtingiau
tvarkyti tų lėšų gavimo dokumentaciją, daug kainuoja verslo planų
rengimas. Deja, reikalavimai dar griežtės. Tad reikėtų šios srities
specialistų, nors po vieną kiekviename rajone. Bet tokių nėra.
Einant į Europos Sąjungą, o vėliau ir jai priklausant, mūsų žemės
ūkis turėtų tęsti numatytas programas. Tarp jų - paramos žemės
ūkio produktų gamintojų grupėms, besikuriantiems jauniems ūkininkams,
verslinei daržininkystei bei bulvininkystei. Tiesa, šiose programose
nėra numatytas akcizo kompensavimas, parama ekologiniam ūkininkavimui.
Bet tai numatyta kituose punktuose. Pavyzdžiui, ekologiniam ūkininkavimui
ketinama skirti lėšų daugiau, negu jų skiriama dabar.
Braškių augintojų draugijos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis
ne pirmą kartą atkreipė dėmesį į mažą valstybės paramą sodininkystei
bei daržininkystei. Jo žiniomis, kaimyninėje Lenkijoje, kitose
šalyse šioms ūkininkavimo šakoms skiriama nepalyginamai daugiau
lėšų, daugiau dėmesio negu pas mus. Nes ten suprantama, kad iš
jų galima gauti ir gaunama daug naudos - jos užtenka sau ir užsieniui.
Mūsų šalyje yra apie 600 000 hektarų vadinamosios laisvos žemės.
Nemažą jos dalį būtų galima panaudoti sodams ir daržams. Bet nepanaudojama.
ŽŪR taryba nutarė Žemės ūkio rūmų septintąjį suvažiavimą surengti
vasario 25 dieną Kaune. Bus aptarta Rūmų veikla per ataskaitinį
laikotarpį, numatytos gairės ateičiai, išrinkta nauja vadovybė.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"