Uogas auginti verta
Uogų augintojų aktualijos, Lietuvai
stojant į Europos Sąjungą, pokalbis tokia tema vyko Lietuvos žemės
ūkio rūmuose. Jį surengė Pramoninių uogynų augintojų asociacija,
Braškių augintojų draugija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Uogų augintojų susirūpinimas, einant į Europos bendriją, yra pagrįstas,
nes apie šio verslo plėtojimą kalbėta ne vieną kartą, surengta
įvairių seminarų, mugių, tačiau reikalai juda iš lėto. O ES slenkstis
- čia pat, atsiliekančiųjų niekas nelauks. Tai pastebėjo ne vienas
pokalbio dalyvis. ŽŪR pirmininko pavaduotojas A.Amšiejus, vyr.agronomas
A.Vaičiulis, Braškių augintojų draugijos ir Pramoninių uogynų
augintojų asociacijos vadovai V.Juodsnukis bei A.Jasinevičius,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai
D.Kviklys bei L.Raudonis analizavo uogų, taip pat vaisių bei daržovių
rinkos organizavimą Lietuvoje, lėšų panaudojimo ypatumus, sodų
uogynų plėtros perspektyvas. Jau numatyta, kad per artimiausius
dvejus trejus metus uogynų plotai turės gerokai padidėti, o iki
2010-ųjų išsiplėsti net aštuonis kartus. Ar pajėgsime? Gyvenimas
primygtinai byloja, kad turėsime pajėgti, nes uogos - nemenkas
papildomų lėšų rezervas. Tai rodo kaimyninių šalių patirtis. Štai
netolimoje Lenkijoje vienam gyventojui vidutiniškai išauginama
po 11,5 kg uogų per metus, o pas mus - vos po 2,1 kilogramo.
Dar neseniai sakydavome, kad uogynų verslui plėtoti stinga lėšų.
Bet kaip tada paaiškinti tai, kad iš dviejų milijonų litų, kuriuos
mūsų valstybė praeitais metais skyrė uogininkystei, net daugiau
nei 300 tūkst. litų neįsisavinta? Tikriausiai viena priežasčių
yra ta, kad mūsų žmonės dirba pavieniui, atskirai, neretai į savo
bendraminčius žiūrėdami kaip į konkurentus, kone priešus. O derėtų
žiūrėti bendros politikos ir naudos siekti bendromis pastangomis,
bičiuliškai ir kolegiškai sutariant. Vis primenama, kad uogininkai
galėtų vienytis į kooperatyvus, kaip yra ne vienoje užsienio šalyje,
pavyzdžiui, turtingoje Danijoje. O uogų paklausa užsienyje yra
ir bus. Kai kuriose šalyse kilogramas braškių kainuoja 12-15 litų,
pas mus - 4-5 litai. Tačiau užsieniečiai sako: Vežkite mums po
du tris furgonus uogų kasdien, tada pirksime. Bet tiek pristatyti
nė vienas mūsų uogų augintojas nepajėgia, o vienytis nenori. Šiuolaikinė
kooperacija - tai ne bendras visų kooperatyvo narių darbas suvienytose
žemėse, o rinkos paieška, produkcijos realizavimas, kai kurios
kitos paslaugos. Pagaliau mūsų uogos gali keliauti ne vien į užsienį,
jos tiktų ir mūsų perdirbimo įmonėms, kurios atvėsintas ar perdirbtas
braškes, kitą žaliavą tiektų mūsiškiams ir užsienio pirkėjams.
Žodžiu, galimybių realizuoti visavertę uogynų produkciją yra apsčiai
- tai vadybininkų, sumanių verslininkų rūpestis. Beje, kai kur
jau pastebimi kooperacijos daigai. Panevėžio rajone veikia kooperatyvas
Šilauogė, tokios bendrijos įkurtos Anykščių, Skuodo rajonuose.
Skuodo rajono ūkininkas V.Doniela atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginių
išmokų - po 250 litų už hektarą - yra per maža valstybės parama.
Esą reikėtų 500-1000 litų, t.y. 4-6 milijonų per metus, žiūrint
kas kokias uogas augina. Ūkininko nuomone, reikėtų sukurti aiškią,
konkrečią paramos programą, tada skirtos lėšos būtų racionaliau
ir sumaniau panaudojamos. Bet kitų metų šalies biudžetas jau paskirstytas
Vis dėlto uogynams valstybė ketina skirti daugiau dėmesio negu
anksčiau, pasidžiaugė braškių augintojas V.Juodsnukis. Bet tai
tik pradžia. Kito ūkininko nuomone, gal derėtų į vieną asociaciją
susivienyti visoms sodininkystės krypties bendrijoms. Pasiūlymui
nepritarta, nes tokie formalumai pernelyg ilgai užtruktų, o dirbti
reikia negaišuojant. Be to, kiekviena bendrija turi savų ypatumų,
kuriuos gerai suvokia jos nariai, tad jie ir gali daryti išvadas.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"