XXI amžius

Dėl A.Sniečkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimo

Kaip jau pranešėme, sausio 25-ąją Lietuvos mokslų akademijos salėje vyko konferencija, skirta ilgamečiam sovietų okupacinio režimo statytiniui A.Sniečkui. Prieš konferenciją buvo paskelbtas ne vienas protesto laiškas (kai kuriuos jų spausdino „XXI amžius“), nukentėjusieji nuo komunistinio režimo konferencijos dieną prie Mokslų akademijos surengė protesto akciją. Spausdiname nespėjusį į „XXI amžiaus“ penktadienio numerį pateikti pasipriešinimo okupacijoms dalyvių bei politinių kalinių ir tremtinių organizacijų protestą, adresuotą prezidentui Valdui Adamkui, išrinktajam prezidentui Rolandui Paksui, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui, ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui ir Mokslų akademijos prezidentui Benediktui Juodkai. Taip pat spausdiname ir kitus du į penktadienio numerį netilpusius pareiškimus šia tema.

Protestas

Mokslų akademijos Didžiojoje salėje 2003 m. sausio 25 d. organizuojama provokacinė “mokslinė” konferencija “Tauta, epocha, asmenybė”, skirta A.Sniečkaus 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijoje ketina dalyvauti sovietmečio akademikų, profesorių, daktarų “elitas” – J.Požėla, L.Šepetys, K.Meškauskas, K.Purvinskas, S.Lazutka, J.Kubilius ir kiti, kurie kūnu ir siela buvo penėti “šviesia komunizmo ateitimi”, suaugę su savo “šeimininku” – LKP(b) pirmuoju sekretoriumi A. Sniečkumi.
Dalis konferencijos dalyvių jaunesni, bet, matyt, taip pat įgiję neišdildomus sovietinio mąstymo pradus. Visuomenę klaidina prie buvusio LKP, okupacinio režimo elito nuo Atgimimo pradžios prisiplakę ir į konferenciją pakviesti politiniai kaliniai, apsimetantys “rezistencinės kovos” dalyviais: A.Bendinskas, S.Stungurys, J.Žilinskas, G.Ilgūnas. Šioje konferencijoje taip pat pasirengęs dalyvauti besiblaškantis filosofas A.Juozaitis.
A. Sniečkus - išdavystės įsikūnijimas, visą savo gyvenimą paskyręs siekiui sunaikinti Lietuvos valstybę, besąlygiškai ir ištikimai dirbęs svetimai valstybei, siekdamas, kad Lietuva būtų okupuota. Iki pat savo gyvenimo pabaigos jis bet kokiomis priemonėmis stengėsi stiprinti okupacinį režimą, beatodairiškai persekiodamas ir naikindamas tėvynainius bei savo artimuosius, tapo didžiausiu nusikaltėliu mūsų šalies istorijoje.
A.Sniečkus – lietuvių tautos budelis, Maskvos tironų liokajus, idėjinis komunistų fanatikas, pražudęs šimtus tūkstančių patriotų, laisvės kovotojų, mokytojų, ūkininkų, karininkų, mokslininkų ir kitų Lietuvos piliečių, turi sulaukti tik pasmerkimo, o ne nuopelnų nagrinėjimo. Vadinti A. Sniečkų asmenybe, reiškia įžeisti kiekvieną padorų žmogų. Prieštaravimų nebūtų, jei minėjimas būtų organizuojamas privačiai. Bet kai tai įžūliai daroma mokslininkų Mekoje, už valstybės lėšas, tai jau sąmoninga provokacija ir tolesnis visuomenės pratinimas aukštinti sovietų Lietuvos buvusius vadovus - tautos budelius ir išdavikus. Tai visai netinka Mokslų akademijai, nes A. Sniečkaus viešpatavimo metu pirmosiomis represijų aukomis tapo mokslininkai ir kultūros veikėjai. A.Sniečkus pagal Kremliaus diktatorių nurodymus ir atsiųstų į okupuotą Lietuvą pasiuntinių Dekanozovo, Pozdniakovo, Merkulovo ir kitų budelių direktyvas 1940–aisiais parengė “liaudies priešų” (mokytojų, karininkų, mokslo ir meno veikėjų, kunigų, patriotiškai nusiteikusių inteligentų, ūkininkų) sąrašus, nurodydamas “…suimti ir per tris dienas ištardyti”. Suimtųjų “ištardymas” baigėsi masiniu trėmimu, kankinimais ir žūtimi. A.Sniečkus patologiškai nekentė Bažnyčios, Nepriklausomos Lietuvos ir jos istorijos. Jo įsakymu buvo sunaikinti Lietuvos kunigaikščių paminklai, Kalvarijos Vilniuje ir Vepriuose, Trijų Kryžių monumentas, nupjauti ir susprogdinti kryžiai pakelėse, vertingos istorijos ir kultūros knygos bibliotekose, mokyklose. Ypatingą žalą padarė forsuota, prievartinė kaimo kolektyvizacija ir vienkiemių naikinimas.
Klusniai vykdydamas Kremliaus nurodymus, jis savo iniciatyva naikino Lietuvos intelektualus, tautos patriotus, partizanus. Dėl to nukentėjo kas trečias Lietuvos gyventojas, nes buvo vykdomas planuotas tautos genocidas.
Mes tūkstančių A. Sniečkaus režimo aukų vardu protestuojame prieš šios konferencijos organizavimą ir reikalaujame, kad A.Sniečkui pagerbti konferencija Mokslo akademijoje 2003 m. sausio 25 d. būtų atšaukta.
Manome, kad ši konferencija žeidžia žuvusių ir mirusių nuo komunistinio teroro Lietuvos žmonių atminimą.

Jonas Čeponis
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis
Jonas Burokas
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
Povilas Jakučionis
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
Antanas Stasiškis
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija

Pareiškimai

Mokslų akademijos salėje vykusi mokslinė konferencija, skirta 100-osioms Lietuvos komunistų partijos vadovo A.Sniečkaus gimimo metinėms pažymėti, vertintina kaip grupės draugų, gerai tarnavusių “šeimininkui” ir gerai gyvenusių, suėjimas savo dvasiniam diskomfortui atstatyti. Kalbėtojai gynė neišvengiamą Lietuvos okupaciją, teigė, kad Rusijos okupacija buvo laimingesnė už Vokietijos okupaciją, kad A.Sniečkus saugojo lietuvybę, rūpinosi žemės ūkiu, statė įmones.
Dėl bandymų pateisinti Lietuvos pardavimą Rusijai galima priminti, kad A.Sniečkus jau po 25 dienų nuo okupacijos pradžios pasirašė įsakymą suimti 2000 lietuvių veikėjų. Tai darė ir vėliau. O dėl žemės ūkio, tai buvo ne A.Sniečkaus nuopelnai, o pasyvus Lietuvos kaimiečių pasipriešinimas, auginant koksagyzą, kukurūzus ir dobilus.
A.Sniečkus statė Jonavą, Mažeikius, Ignalinos AE, BAM’ą, būtų statęs ir lagerius, jeigu būtų įsakę, kaip kad persekiojo kunigus, įvedė rusų kalbą į vaikų darželius.
Didžiosios Britanijos vicekaralius Indijoje statė metalurgijos ir medvilnės kombinatus. Anglų ir prancūzų kolonizatorių administracijos statė miestus, tiesė geležinkelius ir kelius savo kolonijose Afrikoje, bet tik savo naudai.
O už valstybės išdavimą 1940 metais A.Sniečkaus būtų laukęs toks pat likimas kaip Vitkundo Kvislingo Norvegijoje ir maršalo Peteno Prancūzijoje – mirties bausmė. Beje, Prancūzijoje, po išvadavimo, už kolaboravimą mirties bausme buvo nubausta per aštuoni tūkstančiai žmonių. Tai išdavystės įvertinimas.
Teisinimasis, kad visi kolaboravo su bolševikais, nėra pamatuotas. Negalima pateisinti, bet jeigu žmogus išdavė jam įrėmus pistoletą į smilkinį, yra visai kitas dalykas, negu išdavimas savo noru ar už Maskvos pinigus vežti žmones į Sibirą gyvuliniais vagonais. A.Sniečkus tai darė savanoriškai ir tuo pasirašė sau nuosprendį, įsirašydamas į Lietuvos laisvės duobkasių sąrašą.
Norvegijos kolaborantas V.Kvislingas po paskelbto mirties nuosprendžio prašė jam dovanoti ir žadėjo atgailauti tapdamas pastoriumi. A.Sniečkus nespėjo savo prašymo suformuluoti, todėl šios dienos suėjimo šalininkų prašymas neautentiškas, pavėluotas, nepagrįstas ir “šeimininkiškai” išdavikiškas tiesai, teisingumui ir laisvei.

Algirdas Endriukaitis

Istoriniai faktai liudija, kad A.Sniečkaus veikla sovietų okupacijos metais buvo susijusi su lietuvių tautos, jos politinių bei socialinių grupių genocidu. Slopinant ginkluotą tautos pasipriešinimą 1944-1953 metais, A.Sniečkus ne tik besąlygiškai vykdė visus Maskvos nurodymus, bet ir inicijavo prieš civilius gyventojus nukreiptas priemones – trėmimus, kankinimus, kalinimą be teismo, draudimą grįžti į Lietuvą po tremties. Jo nurodymais buvo uždarinėjamos bažnyčios, naikinami kryžiai ir Lietuvos valstybės istorijos paminklai.
Tai, kad teisėsaugos institucijos iki šiol nesiryžta teisiškai įvertinti komunistinio totalitarinio režimo bei jį vykdžiusių asmenų nusikaltimų, nesuteikia moralinės teisės užmiršti tuos nusikaltimus.
Vadovaudamiesi nuostata, kad visuomeninės santarvės pagrindas yra teisingumas, pareiškiame:
1) vertiname šį renginį kaip rafinuotą komunistinio genocido aukų paniekinimą;
2) siekiai reabilituoti su nusikaltimais tautai susijusius asmenis prieštarauja teisingumui ir žmoniškumui;
3) valstybės saugumu besirūpinančios tarnybos turėtų išsiaiškinti ir įvertinti, ar šio renginio organizatoriai ir pranešėjai yra lojalūs Lietuvos Respublikai, o tokio pobūdžio renginiai nepaniekina tautos iškovotos nepriklausomybės.

Petras Gražulis
Lietuvos krikščionių demokratų
valdybos pirmininkas