XXI amžius

Antanas Kniūkšta apie 1972 metus

Taip, tikrai teko laimė skaityti ir bendrauti su Antanu Kniūkšta, „Sakalo“ leidyklos įkūrėju ir vadovu.
„Sakalas“. Išdidus, kiek pakreipęs galvą tupėdavo sakalas knygos viršelio ir titulinio lapo apačioje, taip, ant knygų, kurias tėvai mums atveždavo nupirkę Šiauliuose. Tai buvo Bronės Buivydaitės „Auksinis batelis“ ir „Trys bičiuliai“, Stepo Zobarsko „Ganyklų vaikai“, Vytės Nemunėlio „Kiškio kopūstai“ ir daugelis kitų. Tėvas prenumeravo ir šios leidyklos leidžiamą žurnalą „Gimtoji kalba“. Žinau, kad ne tik mūsų namuose, bet ir kiekvieno, kiek suprantančio knygos reikšmę ir vertę, apie „Sakalo“ leidyklą buvo kalbama su didele pagarba. Ir buvo žinoma - jei knygą išleido „Sakalas“, vadinasi, ji vertinga, o jei pradedančio autoriaus knyga išėjo su šios leidyklos palaiminimu - jis perspektyvus.
Antanas Kniūkšta. Pernai, rugpjūčio 27-ąją, suėjo 110 metų nuo jo gimimo, bet ir spauda, ir televizija tos datos neprisiminė, tarsi tokios asmenybės ir nebūta. Todėl noriu papasakoti skaitytojams gyvas detales iš mudviejų pokalbių, bendravimo, taip pat šiek tiek ir apie pačią „Sakalo“ leidyklą ir leidėją, jų reikšmę mūsų kultūros istorijai.