Atnaujintas 2003 m. sausio 29 d.
Nr.8
(1112)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Susitikimai
Lietuva
Valstybė ir bažnyčia
Atmintis
Žvilgsnis
Literatūra
Proza
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šventovė Kolymos kankinių žemėje
Duris atvėrė nauja Jėzaus Gimimo katalikų bažnyčia Rusijos pakraštyje, Magadane

Magadano Dievo Motinos paveikslas,
kurį Sibiro kankiniams pagerbti nutapė amerikiečių
dailininkas kunigas Viljamas Maknikolsas

Labai simboliška, kad sekmadienį prieš praėjusias Kalėdas, 2002 m.gruodžio 22 d., duris atvėrė Rusijos Tolimųjų Rytų pakrantės Magadano miesto Jėzaus Gimimo katalikų parapijos naujoji bažnyčia. Liturginių dedikacijos apeigų su šio regiono pirmosios katalikų šventovės altoriaus ir sienų patepimu šventuoju aliejumi dar nebuvo. Tos iškilmės numatytos vėlesniam laikui, kai bus visiškai užbaigti statybos darbai ir kai joms galės vadovauti pats Rytų Sibiro diecezijos ordinaras vyskupas Ježis Mazuras, kuriam, kaip žinoma, Rusijos valdžia pernai uždraudė įvažiuoti į šalį. Tačiau jau dabar vietinė tikinčiųjų bendruomenė gali rinktis į pamaldas savo gražiuose ir patogiuose maldos namuose, kurių atsiradimą sąlygojo dosni JAV ir kitų šalių katalikų parama.
Dėl ypatingos šio regiono padėties apie 120 tūkst. gyventojų turinčio Magadano pirmosios šventovės atidarymą plačiai nušvietė ne tik Rusijos, bet ir tarptautinė katalikų žiniasklaida. Juk Magadanas ir visas Kolymos upės baseinas iki šiol asocijuojasi su Stalino ir kitų Sovietų Sąjungos komunistinių diktatorių čia įrengtomis vergų stovyklomis, į kurias praėjusiame XX amžiuje buvo siunčiami tūkstančiai katalikų iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, iš Ukrainos ir Baltarusijos. Būtent jie, gyvendami siaubingomis lagerių sąlygomis, kirsdami mišką ir dirbdami kitus sunkius darbus spiginant 50 laipsnių šalčiui, patirdami sužvėrėjusių ateistinių prižiūrėtojų tyčiojimąsi ir kankinimus, dešimtmečiais sugebėjo slapčia išsaugoti ir praktikuoti savąjį tikėjimą, vadovaujami čia ištremtų ir tokiam pat likimui pasmerktų kunigų. Vargu ar tuomet šie tikėjimo kankiniai galėjo pagalvoti, kad jų negausūs palikuonys galės viešai melstis jų garbei pastatytoje puikioje šventovėje, Kolymos centre.