Šventovė Kolymos kankinių žemėje
Duris atvėrė nauja Jėzaus Gimimo katalikų bažnyčia Rusijos pakraštyje, Magadane

Magadano Dievo Motinos paveikslas, kurį Sibiro kankiniams pagerbti nutapė amerikiečių dailininkas kunigas Viljamas Maknikolsas

Labai simboliška, kad sekmadienį prieš praėjusias Kalėdas, 2002 m.gruodžio 22 d., duris atvėrė Rusijos Tolimųjų Rytų pakrantės Magadano miesto Jėzaus Gimimo katalikų parapijos naujoji bažnyčia. Liturginių dedikacijos apeigų su šio regiono pirmosios katalikų šventovės altoriaus ir sienų patepimu šventuoju aliejumi dar nebuvo. Tos iškilmės numatytos vėlesniam laikui, kai bus visiškai užbaigti statybos darbai ir kai joms galės vadovauti pats Rytų Sibiro diecezijos ordinaras vyskupas Ježis Mazuras, kuriam, kaip žinoma, Rusijos valdžia pernai uždraudė įvažiuoti į šalį. Tačiau jau dabar vietinė tikinčiųjų bendruomenė gali rinktis į pamaldas savo gražiuose ir patogiuose maldos namuose, kurių atsiradimą sąlygojo dosni JAV ir kitų šalių katalikų parama.
Dėl ypatingos šio regiono padėties apie 120 tūkst. gyventojų turinčio Magadano pirmosios šventovės atidarymą plačiai nušvietė ne tik Rusijos, bet ir tarptautinė katalikų žiniasklaida. Juk Magadanas ir visas Kolymos upės baseinas iki šiol asocijuojasi su Stalino ir kitų Sovietų Sąjungos komunistinių diktatorių čia įrengtomis vergų stovyklomis, į kurias praėjusiame XX amžiuje buvo siunčiami tūkstančiai katalikų iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, iš Ukrainos ir Baltarusijos. Būtent jie, gyvendami siaubingomis lagerių sąlygomis, kirsdami mišką ir dirbdami kitus sunkius darbus spiginant 50 laipsnių šalčiui, patirdami sužvėrėjusių ateistinių prižiūrėtojų tyčiojimąsi ir kankinimus, dešimtmečiais sugebėjo slapčia išsaugoti ir praktikuoti savąjį tikėjimą, vadovaujami čia ištremtų ir tokiam pat likimui pasmerktų kunigų. Vargu ar tuomet šie tikėjimo kankiniai galėjo pagalvoti, kad jų negausūs palikuonys galės viešai melstis jų garbei pastatytoje puikioje šventovėje, Kolymos centre.
1989 metais, kai jau buvo prasidėjęs Sovietų Sąjungos – komunistinės imperijos – žlugimo procesas, JAV Aliaskos valstijos sostinės Ankoridžo arkivyskupas Frensis Herlis su grupe amerikiečių mokslininkų ir visuomenės veikėjų atvyko į Magadaną pagal kultūrinių mainų programą. Tuomet jis pirmą kartą susitiko su vietiniais katalikais, kuriems dešimtmečiais buvo draudžiama laisvai praktikuoti savo tikėjimą. Antrą kartą arkivyskupas F.Herlis į Magadaną atvyko 1990 metų pabaigoje drauge su jaunu Ankoridžo kunigu Maiklu Šildsu. Jie išsinuomojo Kultūros namų salę ir susirinkusiems katalikams aukojo šv. Mišias. Tai buvo pirmosios viešos katalikų pamaldos Magadano istorijoje. Po mėnesio arkivyskupas F.Herlis, kuris dėl amžiaus buvo atsistatydinęs iš Ankoridžo ordinaro pareigų ir turėjo daugiau laisvo laiko, drauge su keliais Magadano gyventojais užregistravo Jėzaus Gimimo katalikų parapiją.
Iš pat pradžių Magadano parapijos dvasiniu vadovu buvo rusiškai kalbantys amerikiečiai kunigai iš Jungtinių Valstijų. Kunigas M.Šildsas klebonu pradėjo dirbti 1994 metais ir šias pareigas eina iki šiol. Po poros metų jam į pagalbą atvyko kunigas Deividas Minsas, kuris vikarauja taip pat iki šiol. Beje, pernai, kai iš Rusijos buvo išvaryti keli katalikų dvasininkai užsieniečiai, panašiai norėta susidoroti ir su kunigu M.Šildsu, tačiau jis sugebėjo apsiginti Rusijos teisme ir todėl liko Magadane. Nuolat pagelbėti savo „pavaldiniams“ į Magadaną atvykdavo arkivyskupas F.Herlis. Galima teigti, jog per praėjusį dešimtmetį jo akyse išaugo pirmųjų parapijiečių vaikai ir kai kuriuos jų ganytojas jau net spėjo sutuokti.
Iki šiol parapijos maldos namams tarnavo suremontuotos privačios patalpos, kurias Magadano katalikai vadino koplyčia. Čia galėdavo tilpti iki šimto žmonių, o pavėlavusiesiems, taip pat jaunesniesiems tekdavo pastovėti. Kai 2001 metais arkivyskupas F.Herlis atvyko į Magadaną švęsti katalikų parapijos dešimtmetį, kunigai M.Šildsas ir D.Minsas jau buvo pradėję naujosios bažnyčios statybą. Jie tam prie judrios gatvės nupirko žemės sklypą, kuriame jau buvo čia anksčiau stovėjusio pastato pamatai.
* * *
Per gruodžio 22 dieną pirmą kartą aukotų šv. Mišių naujojoje šventovėje sakytą pamokslą kunigas M.Šildsas prisiminė, kad iš pradžių nežinota, kokią vietą Magadane pasirinkti bažnyčiai statyti. Tada viena vienuolė atvežė šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslą su relikvijomis. „Mes meldėmės prieš šį atvaizdą įvairiuose Magadano kvartaluose ir kaip tik toje vietoje, kur dabar stovi mūsų šventovė, pajutome, kad Viešpats išrinko būtent ją, - kalbėjo klebonas. - Ir kas gi ten buvo? Ogi pirties pastato pamatai. Mes pasakėme: gerai, nes pirtis - tai vieta, kur žmonės plauna savo kūnus, o mes pastatysim šventovę, kurioje jie nuplaus savo sielas…“ Per pirmąsias šv. Mišias naujojoje bažnyčioje ant jos pagrindinio altoriaus buvo padėtos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos.
„Statyti bažnyčią - sunkus kryžius, - pripažino homilijoje kunigas M.Šildsas. - Ne tik todėl, kad buvo daug problemų su savivaldybės administracija ir statybininkais, bet todėl, kad šventovės statybos metu visada vyksta dvasinė kova. Žmogus turi būti pasirengęs kovoti su blogiu, ypač kada jis stato šviesią šventovę tose vietose, kurios kažkada buvo pripildytos tamsos ir pykčio, ten, kur žmonės kentėjo lageriuose“. Jis taip pat pažymėjo, kad bažnyčia buvo statoma daugelio šalių tikinčiųjų maldomis ir aukomis, kurie „suprato, kad Magadanas yra ypatinga atsivertimo vieta“. Klebonas sakė, kad „šventovė - tai šventa vieta, kurioje gyvena Dievas, tačiau Dievui reikalinga ne tuščia šventovė. Jam reikalingi žmonės, kurie Jį garbina, Jam tarnauja ir myli vienas kitą“.
Pirmosioms pamaldoms naujojoje bažnyčioje vadovavęs arkivyskupas F.Herlis prisiminė dvylikos metų įvykius, kai buvo aukojamos pirmosios viešos šv. Mišios Magadane, kuriama parapija. Tų kultūros namų, kuriuose vyko įsimintinas Eucharistijos šventimas, jau nebėra, bet užtat stovi puiki nauja šventovė, gyvuoja stipri vietos katalikų bendruomenė. Visi pamaldose dalyvavę maldininkai sielojosi, kad į Jėzaus Gimimo bažnyčios atidarymą negalėjo atvykti Irkutsko vyskupas J.Mazuras, kuris iš Rusijos buvo išvarytas praėjusių metu balandį ir iki šiol negavo leidimo sugrįžti pas savo tikinčiuosius. (Magadanas priklauso Rytų Sibiro šv. Juozapo diecezijos teritorijai, kurios ordinaras yra vyskupas J.Mazuras.) Iš gimtosios Lenkijos, kur dabar laikinai apsistojęs, ganytojas atsiuntė sveikinimo laišką, perskaitytą gruodžio 22-osios pamaldose.
Šiame laiške ypatingą dėmesį skirdamas visų Sibiro kankinių prisiminimui, vyskupas J.Mazuras rašo, jog tikroji kankinystė už tikėjimą taip pat yra meilės ir atleidimo simbolis. Kaip moko popiežius Jonas Paulius II, „kankinių gyvenimas - tai atspindys Kristaus žodžių, kuriuos Jis ištarė ant kryžiaus: „Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro“. „Mes prisimename kankinius ne todėl, kad jie mirė baisia mirtimi, bet todėl, kad jie sutiko ją kaip žmonės, kurie gali atleisti ir kurie laisvi nuo neapykantos. Atleisti ir mylėti. Tokią pamoką mums duoda Evangelija“, - pažymi ganytojas. Todėl jis išsakė linkėjimus Magadano tikintiesiems, kad naujoji „šventovė būtų ypatinga kankinių atminimo vieta ir tuo pat metu vieta, kur jūs mokysitės meilės, atleidimo, gerumo ir teisingumo“. Vyskupas J.Mazuras taip pat linkėjo, kad Magadano katalikų bažnyčioje „būtų nuolat meldžiamasi už krikščionių vienybę, ypač už vienybę tarp stačiatikių ir katalikų“.
Jis padėkojo Magadano srities ir miesto vadovams už sklypo šventovei statyti suteikimą, Ankoridžo arkivyskupijai ir jos ganytojams už Magadano katalikų bendruomenės globą. Taip pat laiške buvo padėkota užsienio katalikams, ypač JAV, Lenkijos, Vokietijos, Korėjos ir Italijos tikintiesiems už svarią materialinę paramą, kurie visada bus prisiminti maldose. Melsdamas Dievo Motinos užtarimo ir vyskupijos dangiškojo globėjo šv. Juozapo apsaugos, vyskupas J.Mazuras prašė tikinčiųjų melstis,kad jis galėtų greičiau grįžti į savo dieceziją ir atvykti į Magadaną dedikuoti šventovę.
* * *
Po Žodžio liturgijos pirmųjų pamaldų naujojoje Magadano bažnyčioje dalyviai tapo liudytojais ir vėliau vykusios varpų pašventinimo ceremonijos. Pačią varpinę dar reikės pastatyti, o kol kas stovi tik laikina konstrukcija. Kiekvienas iš keturių Lenkijoje nulietų ir Magadano parapijai padovanotų varpų turi savo vardą ir ant jo išrašytas atitinkamas pamaldus prašymas arba paraginimas. Pats didžiausias jų skirtas milijonams Sibiro ir Kolymos kankinių. Ant jo išgraviruotas kankinių prašymas skelbia: „Per mūsų užtarimą, Viešpatie, atnaujink savo Bažnyčią šventume ir tikėjimo pilnatvėje“. Antrajame varpe, dedikuotame Fatimos Dievo Motinai, užrašytas žinomas maldavimas Švč. Mergelei Marijai: „Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja!“ Trečiasis varpas, kuris pavadintas popiežiaus Jono Pauliaus II garbei, turi tokį Šventojo Tėvo paraginimą pasaulio krikščionims: „Būkite trečiojo tūkstantmečio šventaisiais!” Pagaliau ketvirtasis varpas paskirtas šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresei.
Pati naujoji Jėzaus Gimimo bažnyčia yra dviejų aukštų pastatas, kurio viršutiniame aukšte vyks pamaldos, o apatiniame bus įrengtas Gailestingumo centras įvairiems socialinės rūpybos darbams ir sielovadinėms programoms rengti. Gretimose šventovės komplekso patalpose veiks kitos parapijos įstaigos, biblioteka, salė katechetikos užsiėmimams, taip pat įsikurs savo gyvenamuosius kambarius kunigai. Didelėje patalpoje judamoji pertvara sujungta su pagrindine bažnyčios erdve - joje, kunigų sumanymu, per šv. Mišias galės būti tėvai su mažais vaikais, kad jų judrumas netrukdytų kitiems, - dabar įrengta į Magadaną iš įvairių šalių atsiųstų kalėdinių prakartėlių nuolatinė ekspozicija. Šiai turtingai kelerius metus rinktai kolekcijai, kuriai, atsiliepdami į Magadano kunigų prašymus, Jėzaus Gimimo scenas tikintieji atsiuntė iš Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Indijos, Vietnamo, Izraelio, JAV, Nigerijos, Brazilijos, dabar rodomas didelis susidomėjimas.
Jėzaus Gimimo, kuriam dedikuota Magadano šventovė, atvaizdas - kopija žinomos ikonos, esančios Betliejaus oloje, yra ir naujosios bažnyčios pagrindiniame altoriuje. Virš šio atvaizdo, ant sienos, matosi didelis kryžius, kuris yra šv. Prančiškaus Asyžiečio pastatytos Šv. Damiano bažnyčios kryžiaus kopija. „Būtent šv. Pranciškus padarė pirmąją kalėdinę prakartėlę, kad primintų žmonėms apie tai, kur ir kaip gimė Kūdikėlis Jėzus. Todėl Kalėdų šventimo tradicija dabar neatskiriama nuo šv. Pranciškaus Asyžiečio“, - sakė Magadano parapijos klebonas kunigas M.Šildsas. Jis tai pat paaiškino, jog „Pranciškaus kryžius“ naujajai šventovei parinktas norint pagerbti arkivyskupą F.Herlį, kurio dangiškuoju globėju yra tas šventasis, taip įvertinant jo didžiulį indėlį kuriant ir stiprinant Magadano katalikų bendruomenę.
Be Jėzaus Gimimo, kita pagrindinė Magadano šventovėje yra Kolymos kankinių atminimo tema. Kaip tik jiems yra dedikuota šalia bažnyčios pastatyta Dievo Gailestingumo koplyčia, kurioje nuolat maldomis ir proginėmis liturginėmis apeigomis bus prisimenama daugybė ne tik katalikų, bet ir stačiatikių bei kitų tikybų kankinių, žuvusių šioje Sibiro žemėje. Koplyčioje ant tamsaus vietinio granito altoriaus, šalia žinomo Gailestingojo Jėzaus atvaizdo, iš abiejų pusių stovės paveikslai, vaizduojantys stačiatikių ir katalikų kankinius.
„Mes taip pat padarysime specialią Atminties knygą, - pasakojo žurnalistams kunigas D.Minsas. - Į ją bus surašomi vardai tų, kurie kentėjo ir žuvo Kolymos lageriuose. Žinias apie juos ir jų gyvenimo bei žūties aplinkybes gali mums siųsti giminės iš viso pasaulio. Žmonės čia galės atvažiuoti, kad pagerbtų žuvusių artimųjų atminimą, už jų sielas visada bus meldžiamasi šioje koplyčioje“.
O kol kas Magadano šventovės statyba tęsiasi. Jeigu viršutinis, pamaldoms skirtas aukštas jau faktiškai užbaigtas ir jame reguliariai vyksta liturginės apeigos, tai apatiniame dar reikia atlikti daug darbų. Kada bus užbaigti visi statybos ir apdailos darbai, taip pat kai į Magadaną galės atvykti dabar ištremtas vyskupijos ordinaras, tada vyks visos Jėzaus Gimimo bažnyčios dedikacijos iškilmės. ‘Tačiau jau dabar galima pasakyti, kad gražus šventovės pastatas suteikia naujumo miestui, kurio vardas dar visiškai neseniai simbolizavo komunistinių gulagų baisybes.

Pagal Rusijos ir JAV katalikų spaudą parengė Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"