Įtartinas bruzdesys

Tuoj po rinkimų prasidėjo gana įdomus bruzdėjimas dėl tariami „nuslėptų“ naujosios Lietuvos istorijos, taip pat ir tragiškosios 1991 m. sausio 13-osios faktų. Iš pradžių pasipylė Kovo 11-osios Akto signatarės, kurį laiką tūnojusios nuošalėje, Vidmantės Jasukaitytės bei Gedimino Ilgūno didžiuliai straipsniai, demaskuojantys K.Prunskienės „šmeižikus“ bei naujai aiškinantys Sausio 13-osios įvykius. Po kovo 11-osios aktyviai dalyvavusi destrukciniuose veiksmuose Aukščiausioje Taryboje (Atkuriamajame Seime), V.Jasukaitytė prie Sausio 13-osios didvyrių priskiria netgi okupacinės sovietų armijos įgulos Vilniuje vadą generolą V.Uschopčiką! Pasirodo, jis atsisakė pulti Lietuvos parlamentą, todėl į jo vietą buvo paskirtas dabartinis Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas, kuriam esą bemat buvo pakeltas karinis laipsnis iš kapitono į papulkininkio. Taigi siekiama iš karto vienu šūviu nušauti du zuikius: padaryti vos ne didvyriu Sausio 13-osios žudynių pagrindinį vykdytoją sovietų generolą V.Uschopčiką ir mesti šešėlį ant Čečėnijos prezidento. Tuo pačiu ir ant visų čečėnų laisvės kovotojų. Tačiau jeigu taip ir buvo, tai A.Mashadovas parlamento nepuolė, o Nepaprastosios padėties įsakymą pasirašė generolas V.Uschopčikas. Dar daugiau, V.Jasukaitytė teigia: „Generolui V.Uschopčikui už tą garbingą akimirką (kai esą atsisakė šturmuoti Aukščiausiosios Tarybos rūmus - red.) atsimokėjo nesusipratę, fariziejų manipuliuojami žmoneliai, kuriems buvo nurodyta psichologiškai terorizuoti generolo šeimą. Panašų terorą yra patyrusi ir šių eilučių autorė, tačiau, kaip matote, išlaikiau, nes gyvenau savo žemėje ir žinojau, kad tiesa kada nors bus žinoma visiems. Generolo žmona nusižudė…“ („Lietuvos žinios“, 2003 01 14). Taigi garbioji ekssąjūdininkė, eks. Ateities forumininkė atskleidė dar vieną „paslaptį“: prakeiktieji landsbergininkai nužudė sovietų generolo žmoną… Lygiai taip pat tie patys landsbergininkai, anot V.Jasukaitytės, stengiasi apšmeižti geriausią ir išmintingiausią Lietuvos politikę K.Prunskienę, paskelbdami ją buvus KGB agente „Šatrija“. Esą „popierėlį“, kurį pateikė teismui signataras ir ilgametis politinis kalinys Balys Gajauskas, sukurpė aukšti KGB padalinio Lietuvoje karininkai Kariniauskas ir kiti. Panašiomis fantazijomis nuo V.Jasukaitytės neatsilieka ir G.Ilgūnas, irgi iš pat pradžių Aukščiausiojoje Taryboje prisišliejęs prie kiršintojų. Užtat ir buvo apipiltas malonėmis. G.Ilgūnas savo publikaciją pavadino: „Ką dar slepia Balio Gajausko stalčiai?“. Čia buvo tik parengiamasis artilerijos paruošimas prieš rengiamą didelį puolimą, „atkuriant istorinę tiesą“. Mat pernai, kovo mėnesį, buvo sukurpta V.Andriukaičio vadovaujama komisija, kuri turėjo surinkti dokumentus apie tragiškojo 1991 metų sausio įvykius. Dabar V.Andriukaitis teigia, kad buvęs Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininkas prof. V.Landsbergis savo asmeniniuose archyvuose tebeturi svarbių istorinių dokumentų originalų arba jų kopijų. Jeigu V.Andriukaičiui ir jo bendraminčiams taip jau rūpi „istorinė tiesa“ ar Sausio įvykių „baltosios dėmės“, tai pirmiausia turėtų pasidomėti, kokiu būdu Sausio 13-osios išvakarėse atsirado K.Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės nutarimas smarkiai pakelti prekių kainas ir po to vykusi sovietų agresija. Apie tai, deja, V.Andriukaitis, G.Ilgūnas ir V.Jasukaitytė nekalba ir niekada nekalbės.

Aušra ŠALČIŪNAITĖ
Mokytoja
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"