|
Valdas
Adamkus reikalauja nedelsiant išaiškinti įžūlios provokacijos
autorius
Valstybės saugumo departamentas
(VSD) privalo skubiai ištirti ir paskelbti visuomenei, kieno užsakymu
buvo padaryta provokacija, trečiadienį spaudai viešai pareiškė
prezidentas Valdas Adamkus. Tokią šalies vadovo reakciją sukėlė
trečiadienį dienraštyje Respublika pasirodžiusi publikacija,
kurioje teigiama, jog prezidentas V.Adamkus esą prašė VSD iki
2004 metų Seimo rinkimų bet kokiu būdu nutildyti laisvąją spaudą.
Teiginys, jog mano nurodymu Valstybės saugumo departamentas vykdė
užduotį "bet kokiu būdu nutildyti laisvąją spaudą" yra
absurdiškas, - pabrėžė šalies vadovas.
Dienraštis teigia, jog VSD pareigūnas turėjo užduotį surinkti
kuo daugiau informacijos apie Respubliką bei pastaruoju metu
išpopuliarėjusį laikraštį Vakaro žinios. Esą ši informacija
vėliau būtų panaudota kaip kontrpriemonė prieš spaudą. Respublikos
dienraštyje aprašytą VSD darbuotojo poelgį V. Adamkus vertina
kaip įžūlią provokaciją, nukreiptą prieš VSD, prieš Prezidento
instituciją ir žiniasklaidą.
Priimu tai kaip įžeidimą mano asmens ir mano įsitikinimų, -
sakė V. Adamkus. Prezidentūros Mėlynojoje salėje susirinkusiems
žurnalistams jis patikino, kad sausio 3 dieną nei buvo susitikęs
su VSD vadovu Mečiu Laurinkumi, nei kalbėjosi su juo. Taigi jokių
nurodymų Prezidentas negalėjo duoti VSD, kaip kad teigiama dienraštyje.
Aš niekada nesu davęs jokių vienasmenių nurodymų Valstybės saugumo
departamentui. Mano principinė pozicija visiems yra gerai žinoma:
visos teisėsaugos institucijos ir specialiosios tarnybos privalo
paklusti tik Lietuvos Respublikos įstatymams, o ne asmeniniams
politikų nurodymams, - sakė Prezidentas. Jis tvirtino, jog niekada
nėra pažeidęs šio principo ir mano, kad demokratinės valstybės
vadovas turi jo griežtai laikytis. Visus penkerius metus aš,
kaip Prezidentas, nuosekliai gyniau spaudos laisvę, kaip esminę
demokratijos sąlygą, - šiais žodžiais V. Adamkus baigė savo viešą
pareiškimą.
|
|
Seni
vėjai naujais laikais
Beveik tuo pat metu, kai Lietuvos
komunistai-socialdemokratai iškilmingai minėjo lietuvių tautos budelio,
ištikimojo Maskvos liokajaus ir chrestomatinio komunistų fanatiko
A.Sniečkaus 100-ąsias gimimo metines, kaimyninės Latvijos Seimas
pritarė per antrąjį svarstymą įstatymo dėl susirinkimų, eitynių
ir piketų pataisų projektui. Jame numatyta uždrausti naudoti masiniuose
renginiuose hitlerinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos simboliką,
taip pat jų stilizuotus simbolius. Vargu ar dabartinis Lietuvos
Seimas net išdrįstų pradėti diskusiją tuo klausimu. Juk tokiu atveju
tektų keisti mažiausiai dviejų Lietuvos partijų simboliką. Tarp
jų - ir naujojo Prezidento partijos. Tačiau ir kolaboranto Nr.1
minėjimas iš tiesų buvo pasityčiojimas iš Antrojo pasaulinio karo
veteranų, kurių vardu socialdemokratai surengė šią praeities šmėklų
puotą. (Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, besirėmusiose Eltos
pranešimais, klaidingai buvo nurodytas A.Sniečkaus paminėjimo pagrindinis
iniciatorius ir organizatorius - tai ne Lietuvos socialistų partija,
o LSDP Vilniaus skyrius su savo įkurta Mokslo sekcija. Nusenęs
marksistas M.Stakvilevičius, vaidinęs ir vaidinąs Sąjūdžio veikėją,
pasirodo, čia niekuo dėtas.) Juk joks save gerbiantis frontininkas
nenorėtų būti prilygintas stribams, enkavėdistų gaujų nariams, kurie
to paties A.Sniečkaus rūpesčiu ir pastangomis buvo prilyginti didžiojo
tėvynės karo dalyviams. Iš tiesų menka garbė, kai į pirmąsias linijas
siųstas frontininkas prilyginamas, pavyzdžiui, Rainių budeliui Raslanui
bei panašiems ar stribams, kaip ugnies bijojusiems partizanų, bet
nepraleidusiems nė vienos progos šaudyti iš savo rusiškų karabinų
į pakelės kryžius. |
|