Mokydama tikybos regi savo pedagoginio darbo prasmę

Daujėnų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Velžienė vaikus moko rusų kalbos ir tikybos Autoriaus nuotrauka

Vienos Prancūzijos katalikiškos mokyklos vadovė gerokai nustebo sužinojusi, kad Pasvalio rajone yra pedagogė, kuri dirba mokyklos direktore ir dar dėsto tikybą. Šis faktas prancūzę itin sudomino. Jų šalyje to beveik nepasitaiko. Prancūzijoje pedagogas paprastai eina vienerias - mokyklos direktoriaus ar tikybos mokytojo - pareigas.
Tačiau Daujėnų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Velžienė, kartu dirbanti ir tikybos mokytoja, abu darbus kuo puikiausiai suderina. Vienas kitam jie netrukdo. Anuomečio Vilniaus pedagoginio instituto diplomą turinti pasvalietė Atgimimo metais baigė Panevėžio katechetikos mokyklą. D.Velžienė norėjo kuo geriau pažinti mokinius kaip asmenybes, kuo giliau įsiskverbti į vaikų vidinį pasaulį. Turėjo vieną mokinį, augusį asocialioje šeimoje. Jeigu ne D.Velžienė, vaikinas galbūt ir nebūtų baigęs Daujėnų pagrindinės mokyklos. Mokytoja sugebėjo moksleivį įtikinti, kad jis turi keistis ir privalo tapti kitokiu žmogumi, pakilti aukščiau už tą, ką kasdien regi savo namuose. Todėl jis privalo mokytis, siekti šviesos. Paprastumu, o ne iškiliomis frazėmis sugebėjo pedagogė sušildyti berniuko širdį.
Ketvirtį amžiaus vien Daujėnuose dirbanti V.Velžienė su neįprastu jauduliu prisimena savo dėdę Joną Kulbę, gyvenusį Panevėžio rajono Akmenių kaime. Aplinkinių laikytas keistuoliu, prie savo namų jis pasistatė daug kartų sumažintą Gedimino pilį, virš jos iškėlė Lietuvos nacionalinę vėliavą. Sukūrė ir kitokių įdomių dalykų. Kulbių sodybos neaplenkdavo ekskursijos. Dėdė mėgo kurti eiles, leisdavo jas paskaityti vaikams. Būdavo ir taip: sumano D.Velžienės ir J.Kulbės dukros vaikai rengti poezijos šventę. J.Kulbei jo žmona ir sako: „Seneli, lietus užeis, šieną sulis“. „Ai, Dievas jį vėl išdžiovins, bet dabar vaikams reikia suteikti džiaugsmo“, - atsikirsdavo jai senukas. Buvo toks seno žmogaus principas: jeigu ką pažadi, tai privalai ištesėti.
D.Velžienei tvirtą tikėjimą yra davusi septyneriais metais vyresnė sesuo. Išvykus Danutei mokytis į Vilnių, jos tikėjimas nebebuvo toks stiprus kaip vaikystėje. Tuo metu sesuo už ją meldėsi. Dabar Kristina gyvena Kaune. Nuvykusi pas seserį, Danutė turi prie jos prisitaikyti.
Artėjant mamos jubiliejui, dukros svarstė, kokią dovaną nupirkti. Išrinko Švč. M.Mariją vaizduojantį darbelį. Mamai tai buvo brangiausia dovana. Kaip tik neseniai ji buvo susapnavusi Švč. M.Mariją.
Pasvalietė pedagogė D.Velžienė sakė, kad yra perskaičiusi Šventąjį Raštą - skaityti buvę itin sunku. Moteris laukia seminaro, kuriame būtų aiškinama, kaip skaityti Šventąjį Raštą, kaip jį pateikti mokiniams.
Kiekvieną mokinį, kad ir koks jo elgesys, tikybos mokytoja priima kaip atskirą asmenybę, kaip žmogų. Kartą jai atvedė prasikaltusį moksleivį. Jo akyse D.Velžienė įžvelgė neapykantą. Mokytoja aiškinosi, kodėl vaikas taip elgiasi. Į žiaurumą žiaurumu negalima atsakyti. Dievas ir yra meilė. Žmogų reikia mylėti, neįsileisti į širdį neapykantos, kad ir kaip sunku tai būtų padaryti.
Mokyklos direktorė bei tikybos mokytoja D.Velžienė teigė, kad jų mokykloje nėra vaikų suakmenėjusiomis širdimis. Kiekvienas jų turi ir gėrio daigų. Yra tinginčiųjų mokytis, bet jie, žiūrėk, gražiai piešia. Vienas moksleivis neklausydavo mokytojų, bet buvo puikus sportininkas. Taigi žmogus kažkuo yra apdovanotas. „Negalima reikalauti, kad mokiniai pakiltų iki tokių dalykų, kurie jiems yra neįdomūs“, - sakė 33 metus pedagogės duoną valganti D.Velžienė.
Rengdama vaikus pirmajai išpažinčiai, maldos namuose mokytoja aiškina Kristaus gyvenimo istoriją, su vaikais pagarbina Jį giesmėmis. Kartą išleidžiamosios klasės mokiniai paprašė atrakinti bažnyčios duris ir leisti ten pabūti vieniems. Prieš egzaminus dešimtokai norėjo išgyventi susikaupimo valandą.
Daujėnų pagrindinės mokyklos direktorė D.Velžienė, dėstanti rusų kabą ir tikybą, sako jog mokykloje pirmą vietą turėtų užimti vaikų dorovinis auklėjimas. Anot jos, pirmiausia turėtų rūpėti žmogus, tik paskui - jo žinios. Kas iš to, jeigu žinių turi, bet yra didelis nusikaltėlis.

Bronius VERTELKA
Daujėnai, Pasvalio rajonas

© 2003 "XXI amžius"