Pastatė kryžių, išsaugojo
šventą medį
 |
Aulelių kaimo gyventojai
Joana ir Feliksas Ingauniai kartu
su vaikaičiais Renatu ir Kasparu
Autoriaus nuotrauka |
Kas Aulelių krašte (Svėdasų sen.)
nepažįsta Joanos ir Felikso Ingaunių šeimos? Kiekvienas pasakys,
kad tai darbštūs, pareigingi, sąžiningi, religingi, gimtąjį kraštą
mylintys, nuoširdūs žmonės. Išaugino, išmokė, palydėjo į savarankiško
gyvenimo kelią penketą savo vaikų. Su pasididžiavimu jau garbaus
amžiaus sulaukę Joana ir Feliksas sako, jog yra itin laimingi,
kad vaikai išaugo dori, nepasuko klystkeliais, turi savo šeimas,
mėgstamą darbą. Tik vienas jų sūnus liko gimtinėje Auleliuose.
O kiti išsiblaškė kas kur: vienas sūnus gyvena Varėnoje, du
Utenoje, dukra įsikūrusi Druskininkuose. Susilaukė senieji Ingauniai
ir devynių vaikaičių.
Tai linksma, smagu būna, kai visi vaikai su savo šeimomis suvažiuoja
už vieno stalo toks gausus būrys vos besutelpa, troboje darosi
ankšta
Gražiai tvarkomos Ingaunių sodybos puošmena medžio skulptūra,
vaizduojanti šv. Jurgį. Tą puikų ir menišką koplytstulpį Feliksui
jo garbingo 70-mečio jubiliejaus proga padovanojo visi vaikai.
Tuo Feliksas labai džiaugiasi ir didžiuojasi. Mat šv. Jurgis visoje
Lietuvoje laikomas gyvulių globėju. O Feliksas labai mylėjo arklius.
Ir dabar tebemyli, tiktai arklio namuose nebeturi. Visą laiką
arklį laikė, su juo daug darbų nudirbdavo. Tačiau sveikata prastėja,
tad teko neseniai eiklią ir gana smarkią kumelaitę parduoti.
Bet ir kiti gyvi padarai Ingaunių kieme mylimi, prižiūrimi. Visus
gyvulius globoja tas pats šv. Jurgis, kuris vaizduojamas raitas
ant balto žirgo ir laiminantis laukų derlių bei gyvulius. Neatsitiktinai
Jurginės laikomos gyvulių ir žemdirbių švente. Tą dieną, balandžio
mėnesį, kaip sakė F.Ingaunis, su arkliais nieko negalima dirbti
nei važiuoti, tiktai geriau, nei paprastai, reikia pašerti, ilgiau
juos paglostyti, pašnekinti
Pačiame Aulelių centre, netoli Specialiosios internatinės mokyklos,
stovi dailus ornamentuotas kryžius. Jis čia iškilo 1989 metais
irgi F.Ingaunio rūpestingumo dėka.
Pirko tą kryžių Utenos rajone, Jotaučiuose, pas kryžių meistrą,
rūpinosi, kaip jį atvežti, pastatyti, pašventinti. Daugelis auleliškių
prisidėjo darbu, aukomis, palaikė gražią iniciatyvą. Bet buvo
ir tokių, ypač kolūkio valdžios atstovų, kurie šaipėsi, niekino
kryžiaus statytojus. Bet šie nepaisė tokių piliečių priešiškumo,
pašaipų. Kryžius iškilo ir dabar puošia kaimą. Tiesa, dažai vietomis
jau nusilupę, reikėtų perdažyti. Tačiau tai ne Felikso jėgoms.
Jis tikisi ateinantį pavasarį surasti kokį vikresnį vyrioką arba
paprašys sūnų, ir kryžius bus naujai perdažytas.
Narbučių kaime, šalia kelio Auleliai Daujočiai, auga išlaki
liepa, kurią kai kas dar vadina šventu medžiu. Nuo neatmenamų
laikų šiame medyje buvo koplytėlė su Nukryžiuotuoju. Feliksas
dar nuo vaikystės prisimena tą koplytėlę medyje. Prisimena ir
tą laiką, kai negeri žmonės šią brangią tikintiesiems relikviją
sudaužė, suniokojo.
Tais pačiais metais, kai Auleliuose buvo pastatytas kryžius, Feliksas
restauravo, naujai išdažė koplytėlę ir vėl įkėlė į liepą. Auleliškis
Jonas Žemaitis išsaugojo ir Kančią, tad Nukryžiuotasis irgi grįžo
į tą pačią vietą, kur išbuvo dešimtmečius. Ir naująjį kryžių,
ir išsaugotą, naujai atgimusią koplytėlę medyje pašventino tuometinis
Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Vladas Rabašauskas,
dabartinis Kupiškio dekanato dekanas, kanauninkas.
Neseniai F.Ingaunį vėl buvo užgulę rūpesčiai. Mat kelio ruožą
Daujočiai Auleliai buvo rengiamasi asfaltuoti, o tas šventas
medis auga visai šalia kelio. Ir kiti kaimiečiai jaudinosi, kad
liepa gali neišlikti. Tačiau taip neatsitiko. Išliko ir liepa,
ir dauguma kitų medžių, nes kelininkai dirbo labai rūpestingai,
per daug nesišvaistė pjūklais. Buvo nupjautas tik vienas kitas
medis, pernelyg trukdęs kelią platinti. Ypač patenkinti žmonės,
kad išliko šventas medis. O eidami pro liepoje įkeltą koplytėlę
dabar jau nebe dulkėtu, bet asfaltuotu keliu, kepurę nusiima,
persižegnoja.
F.Ingaunis ypatingomis progomis pasipuošia šaulio uniforma. Jis
aktyviai dalyvauja Anykščių S.Dariaus ir S.Girėno šaulių rinktinės
Svėdasų būrio veikloje. Kartu su kitais šauliais Feliksas šią
vasarą tvarkė partizanų kapus Aulelių kapinėse, rūpinosi jų atminimo
įamžinimu, pastatė kuklius paminklėlius. Visiems vyro darbams,
užmojams visuomet pritaria ir jo žmona Joana ištikima palydovė.
Vytautas BAGDONAS
Auleliai, Anykščių rajonas
© 2003 "XXI amžius"