Atnaujintas 2003 m. sausio 31 d.
Nr.9
(1113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Pasaulis
Ora et labora
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Istorijos vingiai
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kilti ir kelti

Po ilgo ir sunkaus sovietų okupacijos penkiasdešimtmečio, sugriovusio mūsų tautos katalikiškos veiklos tradicijas, drauge su tautos atgimimu vėl atbudo ir pakilo naujai veiklai katalikiškasis „Caritas“. Bažnyčiose, slaptose vienuolijose, tikinčiųjų širdyse išsaugota gerumo, meilės, pasiaukojimo artimui ugnelė vėl įsiplieskė, skaisčia šviesa vis plisdama ir keldama iš sąstingio žmones, ragindama atsigręžti į likimo nuskriaustuosius. Mes visi buvome nuskriaustieji. Iš mūsų vaikų buvo atimta teisė viešai ir drąsiai išpažinti tikėjimą. Pamynusi Dekalogo tiesas, visuomenė ėmė ristis (ir iki šiol ritasi) į alkoholizmo, melo, palaidumo, susvetimėjimo bedugnę, todėl reikėjo „kilti ir kelti“. Šie žodžiai nuskambėjo kaip varpo dūžiai, kviečiantys atsigręžti į Dievą, amžinąsias vertybes, kviečiantys kelti dvasią, budinti artimo širdį ir sielą, atsigręžti į kenčiantįjį ir džiaugtis gerų darbų aukos palaima.
Kristus yra vynmedis, o mes, krikščionys, esame Jo šakelės. Jei būsime susijungę su Juo, nešime daug vaisių. Per mus veiks pats Kristus ir padarys daug gero žmonijai. Nė vienas negalime sakyti: „Mano gyvenimas priklauso man. Aš galiu elgtis, kaip patinka“. Mes, krikščionys, esame pašaukti rūpintis ne tik savo, bet ir kitų išganymu.
Su didžiule pagarba prisimename Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorių, buvusį Šakių parapijos kleboną kun. Deimantą Brogį, kuris mokė gera daryti kitiems; tada mes išgelbėsime ir savo sielas, nes Kristus liepia išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, keleivį priglausti, nuogą aprengti, ligonį ar kalinį aplankyti. Kunigas vis primindavo Kristaus žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“. Jis savo žiniomis, išmintimi padėjo ugdyti pačių karitiečių dvasinį pasaulį, sugebėjo parodyti kasdieninį darbų kilnumą ir grožį.
Telaimina Dievas karitiečių kilnius darbus, teduoda kantrybės su pasiaukojimu dirbti net tada, kai žmonės darbo neįvertina, išjuokia ir apšmeižia. Kristus sakė: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“ (Mt 5, 11-12).

M.TERESEVIČIENĖ
Slavikai, Šakių rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija