Bažnyčios nepritaria karui

Pasaulinė Bažnyčių taryba pavadino Irako karą amoraliu ir neteisėtu, o Vatikanas paskelbė jaučiąs didelį skausmą ir labai apgailestaująs, kad atsisakius taikių priemonių pereita prie konflikto sprendimo karu.
Irakas užpultas ignoruojant “civilizacijos, Bažnyčių ir kitų tikėjimo bendruomenių abiejose konflikto šalyse bei visame pasaulyje balsą”, pareiškė Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Konradas Raizeris. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nesankcionuoti JAV kariniai veiksmai yra “politiškai pavojingi” ir “kultūriškai neišmintingi”.
Vatikanas irgi išplatino griežtą pareiškimą, sukritikuodamas ir Iraką, ir šiek tiek smarkiau JAV bei jų sąjungininkes.
“Irake vykstantys įvykiai labai įskaudino Vatikaną, - sakoma Vatikano atstovo spaudai Choakino Navaro Valso pareiškime. - Jis, viena vertus, labai liūdi dėl to, kad Irako vyriausybė nesutiko su Jungtinių Tautų rezoliucijomis ir nepaklausė paties Popiežiaus, prašiusio nusiginkluoti. Antra vertus, jis apgailestauja, kad nukrypta nuo derybų kelio, siekiant išspręsti Irako dramą taikiomis priemonėmis pagal tarptautinę teisę”. Atstovas pažymėjo, kad, nepaisant prasidėjusio karo, Vatikanas neuždarys savo ambasados Bagdade, kad būtų galima koordinuoti katalikiškų humanitarinių organizacijų pagalbą nuo karo nukentėjusiems irakiečiams.
Anot popiežiaus Jono Pauliaus II taikos pasiuntinio kardinolo Pijo Lagio, prieš dvi savaites Vašingtone susitikusio su JAV prezidentu Džordžu Bušu, praėjusį ketvirtadienį prasidėjęs karas yra “tragiška iniciatyva”, o Popiežius meldžiasi už tai, kad jis pareikalautų kuo mažiau aukų. Jonas Paulius II, neseniai karštai kvietęs Dž.Bušą ir Irako prezidentą Sadamą Huseiną išvengti karo, yra “sugniuždytas” ir mano, kad dabar telieka melstis.
Kitas aukštas Vatikano pareigūnas kardinolas Robertas Tučis teigė: “Kai viskas iškils į dienos šviesą, pamatysime, kad sprendimas dėl šio karo buvo priimtas seniai, dar prieš pasirodant JT inspektorių darbo rezultatams, ir tai yra baisu”. Buvęs Popiežiaus kelionių organizatorius šį konfliktą pavadino “proto ir Evangelijos pralaimėjimu”.
Panašiai kaip Vatikanas smurtinius įvykius įvertino Didžiosios Britanijos krikščionių ir musulmonų lyderiai. Apie 70 mln. anglikonų dvasinis vadovas, Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas bendrame su Jorko arkivyskupu Deividu Houpu pareiškime konstatavo, kad pasaulis įžengė į “naują pavojingą teritoriją, tiksliai nežinodamas ir negalėdamas prognozuoti visų su tuo susijusių pasekmių”. Didžiosios Britanijos ir Airijos Bažnyčių grupė bei Didžiosios Britanijos musulmonų taryba paragino “šiuo krizės ir didelio nusivylimo metu” nevertinti šio konflikto kaip konflikto tarp religijų, nors kai kurie Amerikos politikai kartais, deja, vartoja žodį “kryžiaus žygis”.
Graikijos stačiatikių dvasinis vadovas arkivyskupas Kristodulas paragino melstis už taiką, o Konstantinopolio stačiatikių patriarchatas Stambule pareiškė norįs tikėti, kad “žmonijai neteks gedėti dėl naujų aukų ir siaubingo holokausto”.
Karą pasmerkė ir Skandinavijos šalių Liuteronų Bažnyčios.

XXI, dpa-Reuters-ELTA

© 2003 "XXI amžius"