|
Nelauktos
kliūtys
|
Prezidento S.Huseino statulą
ir mečetę Farduso aikštėje Irako sostinėje Bagdade gaubia
dūmai |
Pirmosios karo dienos Irake parodė,
ką pripažino ir JAV prezidentas Džordžas Bušas, jog karas gali
užsitęsti ir galbūt ilgesniam laikotarpiui. Jau niekas nekalba
apie 72 valandas, per kurias turėjo būti palaužtas Irako armijos
pasipriešinimas. Visai nesvarbu, kad Irako diktatorius S.Huseinas
tikriausiai jau nebekontroliuoja savo armijos veiksmų. Neaišku,
ar dar gyvas vienas iš Huseino sūnų Udajus. Yra pranešimų, kad
jis per vieną antpuolį žuvo arba buvo sunkiai sužeistas. Paties
diktatoriaus buvimo vieta irgi nežinoma. Tačiau pasaulio žiniasklaida
pažymi, jog sąjungininkų raketos ir bombos krenta į labai tiksliai
numatytus taikinius. Tik tuo galima paaiškinti labai nedidelį
žuvusių civilių gyventojų skaičių. Amerikiečiai ir britai veržiasi
Bagdado link, apeidami gyvenvietes, kuriose gali sutikti pasipriešinimą,
tuo siekdami išvengti civilių gyventojų aukų mūšių metu.
|
|
Referendumo
farsas
Praėjusį sekmadienį Rusijos armijos
okupuotoje Čečėnijoje įvyko Maskvos organizuotas vadinamasis referendumas
dėl Čečėnijos konstitucijos, kurios projektas irgi buvo parengtas
Maskvoje. Pagal tą projektą Čečėnija yra neatskiriama Rusijos Federacijos
dalis. Tiesa, yra keli punktai, kur aptakiai užsimenama apie autonomiją
ir netgi galimybę Čečėnijai tapti tarptautiniu subjektu kai kuriose
srityse. Tačiau nemažai pačios Rusijos politikos apžvalgininkų ir
politologų ironizuoja, jog net SSRS konstitucijoje sąjunginėms
respublikoms buvo įrašyta teisė užmegzti santykius su kitomis valstybėmis
ar tarptautinėmis organizacijomis. Bet tai buvo tik popieriuje.
Kaip pareiškė žinomi Rusijos politikai Borisas Nemcovas ir buvęs
SSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas,
referendumas Čečėnijoje tėra tik primityvus farsas. Tuo tarpu marionetinės
Čečėnijos administracijos vadovas Achmadas Kadyrovas teigė, kad
balsavimo teisę turi 540 tūkst. Čečėnijos gyventojų, taip pat ir
34 tūkst. rusų okupacinės armijos kariškių. Pats A.Kadyrovas pripažino,
kad jo administracija nekontroliuoja padėties visoje Čečėnijoje.
Taip pat pranešama, jog daromas didelis spaudimas čečėnų pabėgėliams
kaimyninėje Ingušijoje. |
|
Geriausieji
iš slavų - už Europos Sąjungą ir NATO
Antroje kandidatėje po Maltos, referendumas
dėl narystės Europos Sąjungoje įvyko buvusios Jugoslavijos respublikoje
Slovėnijoje. Ši nedidelė graži ir turtinga šalis, niekada istorijoje
neturėjusi savo nepriklausomybės, per Balkanų sumaištį buvusiojoje
Jugoslavijoje išvengė dalyvavimo kare ir net didžiosios Serbijos
atkūrimo. Šalininkai nedrįso pulti prieš trylika metų atsiskyrusios
Slovėnijos. (Slovėnijos plotas tik 20445 kv. kilometrų ir apie du
milijonai gyventojų.) |
|
Ispanijos
požiūris į karą Irake
Ispanijoje, kaip ir kai kuriose
kitose šalyse, dar prieš karo Irake pradžią vyko demonstracijos
prieš JAV vykdytą spaudimą Irako diktatoriui Sadamui Huseinui. Žinoma,
protestuojama buvo ne iš meilės diktatoriui, o norint išvengti skaudžių
to karo pasekmių ne vien Irake, bet ir už jo ribų. Baiminamasi,
kad S.Huseinas gali kare panaudoti biologinius ir kitokius masinio
naikinimo ginklus. O Ispanija - ekonomiškai stipri šalis, tad, suprantama,
jos žmonės nenori patirti skaudžių karo padarinių. Kaip žinoma,
Ispanijos premjeras Chose Marija Aznaras remia JAV administracijos
politiką Irake. Kelios dienos iki karo pradžios Azorų salose vyko
JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos viršūnių pasitarimas, lėmęs
karinių operacijų Irake pradžią. Ar Ispanijos visuomenė vienokiu
ar kitokiu būdu nedarys spaudimo šalies valdžiai dėl jos požiūrio
į karą Irake - tikriausiai labai rūpi šios šalies vyriausybei, nes
suirutė valstybės viduje tokiu atsakingu metu gali nepalankiai atsiliepti
vidaus ir užsienio politikai.
|
|