Atnaujintas 2003 m. kovo 26 d.
Nr.24
(1128)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Istorijos vingiai

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Menininkas nebestebina kaimynų

Dailininkas Ričardas Ničajus pamėgo gyvenimą kaime

Stultiškių kaime gyvenantis Dailininkų sąjungos narys Ričardas Ničajus beveik prieš 50 metų gimė Jakutijos pietuose, tarp Lenos ir Viliujaus upių. Jį krikštijo po lietuvių kolonijas keliaujantis vienuolis kunigas Šaulys. Vaiko tėvas, Sibiro tremtinys, mėgindavo akvarele piešti šio krašto gamtovaizdžius. Kartą Ričardukas pabandė akvarele nuspalvinti sniegą.Tokia buvo pirmoji pažintis su menu.

Ne bet kada gali tapyti

R.Ničajus daugiau žinomas kaip tapytojas. Menininkas pasakojo, jog mintys ateina pasimeldus. Netgi dirbdamas kalba maldas. Ričardo darbai – sudvasinti, tačiau juose nėra ryškių kokios nors religijos ženklų. Jo giminaitė savo darbovietėje turėjo keletą jo paveikslų. Juos išvydęs, senyvas kunigas teigė, jog šie kūriniai yra kaip šventi, prieš juos galima žegnotis.
Profesionalus dailininkas R.Ničajus teigė, jog sukaupta didelė patirtis įpareigoja kurti tik gerai. Sėsti prie molberto jis gali ne bet kuriuo metu, o tik tam tinkamai pasirengęs ar pajutęs plūstelėjusį dvasinį įkvėpimą.
Menininkas neslėpė žinąs, jog yra kitaip įsivaizduojančių meną. Kartais jo prašo įrėminti vatmano lapą, kuriame išvedžiotos kažkokios linijos ar pripiešta banalybių. Tačiau toks kūrėjas moka įteigti, jog tai geras darbas, ir už jį sugeba gauti didelius pinigus. Anot R.Ničajaus, tai nėra smerktina, nes čia tėra mažai apgaulės.

Tikėjimas ir kūryba nugalėjo sunkią ligą

Janina Šulcienė su lėlėmis

Apsilankęs Ukmergės vaikų lopšelio-darželio auklėtojos Janinos Šulcienės kūrybos parodoje, pasijunti tarsi vaikystės pievoje, kurioje šypsosi įvairiausių pasakų herojai. Pateiktos sausų puokščių kompozicijos, gražūs rankdarbiai. Kaip teigia pati autorė, tai jos pirmoji paroda, kurioje eksponuojami 16 pastarųjų metų darbų. Janina įsitikinusi, kad tikėjimas ir kūryba padėjo jai nugalėti sunkią ligą. J.Šulcienės eksponatai puošia ne tik draugų, pažįstamų, artimųjų namus, bet ir miesto knygyno vitrinas, darbovietę.
Į renginį, kuris vyko Ukmergės viešojoje bibliotekoje, atskubėjo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas, Kultūros centro darbuotoja Laimutė Dzigaitė, knygyno vedėja Genutė Pukienė, vaikų lopšelio- darželio “Eglutė” vedėja Meilė Jasevičienė, daug draugų.

Senolių kūrybinis kraitis

J.Šulcienė mano, jog kruopštumą ir kūrybinę ugnelę ji paveldėjo iš savo senolių. Janinos tėtis bei senelis pynė įvairius krepšelius, kraičio skrynias, kitus mielus daikčiukus. Vaikystėje lėlės buvo supuojamos iš vytelių pintuose vežimėliuose. Mama kruopščiai siuvinėdavo, ausdavo, pindavo iš vytelių vazeles, lėkštutes. Janina pasakoja, jog mama, pradėjusi siuvinėti darbą, patikėdavo jį baigti savo dukroms, kurios sąžiningai talkino.

Per tūkstančius kilometrų - su filmavimo kamera

Neseniai Jonavos viešojoje bibliotekoje veikė įdomi paroda, skirta Jonavos rajono Rimkų kaime gimusiam ir augusiam kino operatoriui ir režisieriui, Lietuvos nusipelniusiam kultūros ir meno veikėjui Zacharijui Putilovui, parengta jo 70-mečiui.
Z.Putilovas, bemaž prieš keturis dešimtmečius pradėjęs kino operatoriaus ir režisieriaus veiklą, sukūrė nemažai dokumentinių kino juostų, šiandien laikomų neįkainojamu dokumentinio kino meno metraščiu. Jo kamera nufilmavo per tūkstantį siužetų kino žurnalams, sukurta daugiau kaip šimtas dokumentinių filmų (daugelį jų pats ir režisavo), nufilmuota nemažai teatro spektaklių. Be šio gabaus ir talentingo kūrėjo, šiandien sunku įsivaizduoti Lietuvos dokumentinės kinematografijos istoriją.
Vos tik baigęs mokslus, Z.Putilovas pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje operatoriaus asistentu. O nuo 1964 metų prasidėjo savarankiškas operatoriaus darbas.