Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Irakietės
moterys ilgėjosi išvadavimo
|
Kurdės, iškėlusios
rankas, pirštais rodo
V ženklą pergalę prieš S. Huseiną |
Tūkstančiai Irako kurdų,
susikrovę savo mantą, traukia į kalnus. Jie bijo, kad prasidėjus
karui Sadamo Huseino pajėgos nepanaudotų prieš juos cheminio ginklo.
Daugelis jų sako būsią su savo šeimomis kalnų kaimuose ir neketiną
eiti per sieną, kaip buvo 1991 metais, kai po nepavykusio kurdų
sukilimo daugiau kaip milijonas jų pasitraukė į kaimynines šalis,
o Irako kariškiai šalies šiaurėje išžudė apie penkis tūkstančius
kurdų. Kurdai prašo tarptautinės bendruomenės, kad nuverstų diktatorių.
Chaldėjų katalikė iš šiaurinio Irako
Kotryna Mišel buvo viena iš kelių milijonų emigracijoje gyvenančių
katalikų, kurie ragino greičiau pradėti karinius veiksmus. Žinoma,
ji baiminosi dėl savo draugų ir giminaičių likimo prasidėjus kovoms,
tačiau buvo įsitikinusi, kad tik Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų
karinis išpuolis prieš Sadamą Huseiną galėjo pakeisti nepakenčiamą
diktatorišką režimą.
K.Mišel, dabar gyvenanti ir dirbanti Irako politinėse emigracijos
struktūrose, savo tiesioginiu patyrimu žinojo, kokį žiaurumą gali
parodyti S.Huseinas netgi savo šalies gyventojams. 1987 metais ji
vos išliko gyva per vieną iš režimo įvykdytų cheminio ginklo atakų
prieš kurdų kaimą šiaurinio Irako regione.
Dėl šio masinio naikinimo ginklo panaudojimo tuomet buvo išžudyta
beveik 100 tūkstančių žmonių. K.Mišel pasakojo JAV katalikų žinių
agentūrai CNS, kad jos kaimas buvo vienas iš 250 kurdų gyvenviečių,
prieš kurias Irako valdžia panaudojo cainidą ir kitas nuodingąsias
dujas. Po šių išpuolių dauguma jos draugų žuvo, o ji pati kelias
dienas buvo apakinta ir iki šiol jaučia plaučių, nervų sistemos
ir regėjimo pažeidimus.
Tai ne pirmasis K.Mišel S.Huseino režimo žiaurumų patyrimas. Pirmą
kartą ji buvo suimta ankstyvoje jaunystėje už dalyvavimą Irako moterų
lygos veikloje. Baigusi geologijos mokslus, ji įsitraukė į Kurdų
pasipriešinimo ginkluotąsias pajėgas po to, kai režimas nužudė jos
tėvą, žinomą visuomenės veikėją, Irako taikos sąjūdžio pradininką.
K.Mišel kurį laiką dirbo įvairiose kurdų moterų organizacijose,
bet, sustiprėjus Irako šiaurėje gyvenančių keturių milijonų kurdų
persekiojimams, buvo priversta emigruoti. Gyveno pabėgėlių stovykloje,
Turkijoje, kur 15 milijonų kurdų taip pat jaučia vietinės valdžios
diskriminaciją, vėliau pasitraukė į Siriją, Alžyrą ir pagaliau per
Graikiją atvyko į Jungtines Valstijas. Čia ji dirbo visuomeninėje
pabėgėlius remiančioje organizacijoje Iraq Foundation (Irako
fondas).
Kovo pradžioje drauge su kitais Irako tremtinių veikėjais K.Mišel
dalyvavo susitikimuose su prezidento Dž.Bušo administracijos aukštais
pareigūnais ir JAV Kongreso nariais, ragindama greičiau pradėti
karinius veiksmus prieš S.Huseino režimą. Jos vadovaujama grupė
Moterys už laisvą Iraką Baltuosiuose rūmuose buvo priimta paties
viceprezidento Ričardo Čeinio ir nacionalinio saugumo patarėjos
Kondolizos Rais. Vėliau duotame interviu CNS ji dalijosi įspūdžiais
apie tai, kad irakietės moterys kalbėjo kongresmenams apie savo
šalies sunkumus ir būtinumą kuo greičiau S.Huseiną nušalinti nuo
valdžios. Viena pagyvenusi moteris pasakojo, kaip ji su savo penkiais
vaikais buvo priversta bėgti iš pietinio Irako po 1991 metais ten
vykusio šiitų sukilimo prieš režimą pralaimėjimo. (Musulmonai šiitai
sudaro apie 60 proc. Irako gyventojų, tačiau S.Huseino režimo elitą
sudaro tik musulmonai sunitai.) Kita moteris pasakojo, kad ji buvo
priversta bėgti iš šalies nuo persekiojimo būdama aštuntą mėnesį
nėščia. |
|
Solidarumas
ir parama kenčiantiems Irako žmonėms
|
Vatikano nuncijus Bagdade
arkivyskupas Fernandas Filonis kalbasi su Popiežiumi Jonu
Pauliumi II |
Irako krizei iš diplomatinių sprendimo
pastangų perėjus į realaus karinių pajėgų naudojimo etapą, Bažnyčios
karitatyvinės organizacijos sutelkė dėmesį į humanitarinės pagalbos
civiliams gyventojams teikimą. Dar prieš kovo 17 dieną JAV prezidento
Džordžo Bušo paskelbtą ultimatumą Sadamo Huseino režimui tarptautinė
katalikiškų bažnytinės paramos institucijų federacija Caritas Internationalis
paskelbė ypatingą skubios paramos planą Irake, kuriuo, be kita ko,
numatomas ir bažnyčių, kaip laikinų prieglobsčio vietų, panaudojimas.
Irako Caritas, kuris šalyje žinomas prancūzišku pavadinimu Confrerie
de la Charite (Meilės brolija), visame Irake turi penkiolika
centrų, kurie aprūpina maistu dešimt tūkstančių šeimų ir dvidešimt
tūkstančių vaikų; geriamu vandeniu - 300 tūkst. žmonių ir pajėgūs
vienu metu suteikti medicininę pagalbą šešiems tūkstančiams asmenų.
Dėl susidariusios krizinės situacijos, - sakoma Caritas Internationalis
pranešime, - Irako Caritas perkėlė dalį savo institucijų į kaimyninės
Jordanijos sostinę Amaną, pasirengęs suteikti paramą dešimtims tūkstančių
pabėgėlių.
|
|
Nelauktos
kliūtys
|
Prezidento S.Huseino statulą
ir mečetę Farduso aikštėje Irako sostinėje Bagdade gaubia
dūmai |
Pirmosios karo dienos Irake parodė,
ką pripažino ir JAV prezidentas Džordžas Bušas, jog karas gali užsitęsti
ir galbūt ilgesniam laikotarpiui. Jau niekas nekalba apie 72 valandas,
per kurias turėjo būti palaužtas Irako armijos pasipriešinimas.
Visai nesvarbu, kad Irako diktatorius S.Huseinas tikriausiai jau
nebekontroliuoja savo armijos veiksmų. Neaišku, ar dar gyvas vienas
iš Huseino sūnų Udajus. Yra pranešimų, kad jis per vieną antpuolį
žuvo arba buvo sunkiai sužeistas. Paties diktatoriaus buvimo vieta
irgi nežinoma. Tačiau pasaulio žiniasklaida pažymi, jog sąjungininkų
raketos ir bombos krenta į labai tiksliai numatytus taikinius. Tik
tuo galima paaiškinti labai nedidelį žuvusių civilių gyventojų skaičių.
Amerikiečiai ir britai veržiasi Bagdado link, apeidami gyvenvietes,
kuriose gali sutikti pasipriešinimą, tuo siekdami išvengti civilių
gyventojų aukų mūšių metu. |
|
JAV
kariuomenės ordinaras kvietė melstis už taiką ir paremti tarnaujančius
karius
|
Britų trečiojo oro desanto
pulko kariai
ryto pamaldose Kuveite |
Geriausia, kuo Amerikos katalikai
gali paremti karinėse pajėgose tarnaujančius vyrus ir moteris, tai
melstis už taiką, - sakė JAV karinės diecezijos arkivyskupas Edvinas
OBrajenas, pažymėdamas, jog visiems kariams būtų geriau nekariauti.
Arkivyskupas taip kalbėjo Čikagoje, kur kovo viduryje vadovavo airių
globėjo Šv.Patriko šventės liturgijai. Jis taip pat kvietė parapijas
ir atskirus asmenis paremti šeimas, ypač vaikus, karių ir jūreivių,
kurie buvo dislokuoti Artimuosiuose Rytuose. Rengiantis šiai karinei
kampanijai, tarnybon buvo pašaukti tūkstančiai rezervistų nacionalinės
gvardijos kovotojų, kurie dabar neapibrėžtam laikui yra atitrūkę
nuo savo šeimų ir dėl to gali patirti stresą.
Ypač prasidėjus kovoms Irake, parapijiečiai gali daug padėti prisimindami
savo sūnus, dukras, tėvus ir motinas bei draugus maldose ir jų intencija
aukodami šv.Mišias, sakė arkivyskupas E.OBrajenas, duodamas interviu
Čikagos arkivyskupijos savaitraščiui The Catholic New World. Jis
pastebėjo, jog nemano, kad Jungtinėse Valstijose ir kitur vykusios
antikarinės demonstracijos, kuriose dalyvavo ir kai kurie dvasininkai,
buvo kuo nors stebinančios. Laisvė demonstruoti priklauso žmonių
teisėms, ir jie jomis pasinaudojo. Mes gyvename laisvoje šalyje,
- sakė iš Niujorko kilęs arkivyskupas E.OBrajenas, kuris kariuomenės
ordinaru tarnauja nuo 1997 metų. - Mes matėme daug demonstracijų
- gal net išraiškingesnių - ir 1991 metais, kai ėjome vaduoti Irako
užgrobto Kuveito. Tuomet taip pat buvo didžiulė opozicija. Tačiau,
kai Bažnyčios ganytojai - nuo popiežiaus Jono Pauliaus II iki vietinių
klebonų - agituoja už taiką, tie, kurie atlieka karinę tarnybą,
turi būti pasirengę kovoti. |
|
Tikėjimas
ir kūryba nugalėjo sunkią ligą
|
Janina Šulcienė su lėlėmis |
Apsilankęs Ukmergės vaikų
lopšelio-darželio auklėtojos Janinos Šulcienės kūrybos parodoje,
pasijunti tarsi vaikystės pievoje, kurioje šypsosi įvairiausių pasakų
herojai. Pateiktos sausų puokščių kompozicijos, gražūs rankdarbiai.
Kaip teigia pati autorė, tai jos pirmoji paroda, kurioje eksponuojami
16 pastarųjų metų darbų. Janina įsitikinusi, kad tikėjimas ir kūryba
padėjo jai nugalėti sunkią ligą. J.Šulcienės eksponatai puošia ne
tik draugų, pažįstamų, artimųjų namus, bet ir miesto knygyno vitrinas,
darbovietę.
Į renginį, kuris vyko Ukmergės viešojoje bibliotekoje, atskubėjo
rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas, Kultūros
centro darbuotoja Laimutė Dzigaitė, knygyno vedėja Genutė Pukienė,
vaikų lopšelio- darželio Eglutė vedėja Meilė Jasevičienė, daug
draugų.
Senolių kūrybinis kraitis
J.Šulcienė mano, jog kruopštumą
ir kūrybinę ugnelę ji paveldėjo iš savo senolių. Janinos tėtis bei
senelis pynė įvairius krepšelius, kraičio skrynias, kitus mielus
daikčiukus. Vaikystėje lėlės buvo supuojamos iš vytelių pintuose
vežimėliuose. Mama kruopščiai siuvinėdavo, ausdavo, pindavo iš vytelių
vazeles, lėkštutes. Janina pasakoja, jog mama, pradėjusi siuvinėti
darbą, patikėdavo jį baigti savo dukroms, kurios sąžiningai talkino. |
|
Menininkas
nebestebina kaimynų
|
Dailininkas Ričardas Ničajus
pamėgo gyvenimą kaime |
Stultiškių kaime gyvenantis
Dailininkų sąjungos narys Ričardas Ničajus beveik prieš 50 metų
gimė Jakutijos pietuose, tarp Lenos ir Viliujaus upių. Jį krikštijo
po lietuvių kolonijas keliaujantis vienuolis kunigas Šaulys. Vaiko
tėvas, Sibiro tremtinys, mėgindavo akvarele piešti šio krašto gamtovaizdžius.
Kartą Ričardukas pabandė akvarele nuspalvinti sniegą.Tokia buvo
pirmoji pažintis su menu.
Ne bet kada gali tapyti
R.Ničajus daugiau žinomas kaip
tapytojas. Menininkas pasakojo, jog mintys ateina pasimeldus. Netgi
dirbdamas kalba maldas. Ričardo darbai sudvasinti, tačiau juose
nėra ryškių kokios nors religijos ženklų. Jo giminaitė savo darbovietėje
turėjo keletą jo paveikslų. Juos išvydęs, senyvas kunigas teigė,
jog šie kūriniai yra kaip šventi, prieš juos galima žegnotis.
Profesionalus dailininkas R.Ničajus teigė, jog sukaupta didelė patirtis
įpareigoja kurti tik gerai. Sėsti prie molberto jis gali ne bet
kuriuo metu, o tik tam tinkamai pasirengęs ar pajutęs plūstelėjusį
dvasinį įkvėpimą.
Menininkas neslėpė žinąs, jog yra kitaip įsivaizduojančių meną.
Kartais jo prašo įrėminti vatmano lapą, kuriame išvedžiotos kažkokios
linijos ar pripiešta banalybių. Tačiau toks kūrėjas moka įteigti,
jog tai geras darbas, ir už jį sugeba gauti didelius pinigus. Anot
R.Ničajaus, tai nėra smerktina, nes čia tėra mažai apgaulės.
|
|
Lietuvoje
išpuoselėtas talentas
|
Sergejus Larinas |
Šias metais Operos bičiulių draugijos
(pirmininkas Vidmantas Zakarevičius) įsteigtas apdovanojimas Kipras
skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurta statulėlė, vaizduojanti
mūsų operos pasididžiavimą Kiprą Petrauską, aštuntą kartą įteikta
operos solistui lyriniam tenorui Sergejui Larinui. Į kūrybinį vakarą,
įvykusį vasario 21 dieną Vilniaus rotušėje, prisirinko labai daug
žmonių teko atidaryti duris į vestibiulį. Į vakarą vedusio dirigento
Jono Aleksos klausimus solistas atsakinėjo noriai ir nuoširdžiai,
pats ragino publiką klausinėti. Iš atsakymų susidėliojo vaizdas
kelio, atvedusio solistą į garsiausių operos teatrų scenas: La
Scala operos teatras Milane, Covent Garden teatras Londone, Ciuricho
opera, Bavarijos valstybinė opera Miunchene, San Francisko opera,
Frankfurto opera, Metropolitan opera Niujorke, Amsterdamo opera.
Pagrindiniai vaidmenys Verdžio, Pučinio, Belinio, Čaikovskio, Leonkovalio,
Sen Sanso, Musorgskio operose... Dėl didelio užimtumo S.Larinas
į Lietuvą atvažiuoja retokai. Apsigyvenęs Bratislavoje, namie pabūna
neilgai. Gausybė kontraktų kviečia į pasaulį.
Kokia buvo pati pradžia? to dažnai klausia S.Larino talento
gerbėjai.
1956 metais Daugpilyje (Latvija) gimęs berniukas vėliau su tėvais
apsigyveno Rusijoje. Muzikos mokyklos nelankė. Paauglystėje jam
teko matyti kino filmą, kur dainavo Marijus Lanca. Paskui buvo gautos
kelios šio dainininko plokštelės, bandymai dainuoti sykiu. Ir nedrąsios
svajonės apie dainininko ateitį.
|
|
Lietuvių
pėdsakais Amerikoje:
6. Negailestingos istorijos pamoka
|
Švč. Trejybės bažnyčia Wilkes
Barre |
Skrantoną Pensilvanijoje galėjome
geriau pažinti, nes po jį mus (JAV LB projektą Lietuvių pėdsakais
Amerikoje vykdantį ekipažą) lydėjo Regina Petrauskienė, JAV LB
šių apylinkių pirmininkė. Nors kažkada čia mūsų tautiečių gyventa
labai daug, bet šiandien lietuviška veikla jau sunkiai įmanoma dėl
paprastos priežasties pačių lietuvių nebėra. (Mūsų tik tik sauja
beliko, - sako R.Petrauskienė.) Paskutinėje gegužinėje buvo susirinkę
apie 50. Lietuvių kilmės skrantoniškių, žinoma, yra kur kas daugiau,
bet, kaip ir visoje Amerikoje, senųjų ir pokarinių lietuvių imigrantų
bendruomenės taip ir nerado bendros kalbos (vietiniai lietuviai
kažkodėl iš pat pradžių mūsų vengė). Šiuo metu jie susitinka per
Vasario 16-osios minėjimus, kurių organizavimą perėmė Vyčiai.
R.Petrauskienė, dabar jau pensininkė, vėl norėtų atgaivinti lietuvišką
veiklą, skaičiuoja galimus veikėjus. Yra pusė lietuvio, ketvirtadalis
Turinčių lietuviškų šaknų čia daug, sako ji. Norėčiau įtraukti
Barzilauskienę (pulkininkas Barzilauskas labai daug padėjo Lietuvos
kariuomenei); entuziastinga moteris yra dr.Kavaliausko našlė. Nelly
Bajoras iš vietinių lietuvių nuo Pitstono, dar labai veikli, Mary
Lasky, kurios vyras lenkas, eina už Lietuvą.
|
|
Kas
rūpinasi S.Huseinu, o kas - duona kasdiene
Dar neprasidėjus karo veiksmams
Irake, pasišildyti rankeles prie šio laužo puolėsi tik patys sau
atstovaujantys tautos pažangiečiai - Seimo narys Egidijus Klumbys
ir vis dar retsykiais bandantis sudrebinti visuomenę savo prognozėmis
Rolandas Paulauskas. Jau įprasta šių bičiulių retorika buvo iškeiktas
JAV prezidentas Džordžas Bušas ir išpranašautas trečiasis pasaulinis
karas, o Lietuvos vadovai išvadinti neišmanėliais. Pasak R.Paulausko,
Lietuvos užimta pozicija neteisinga, ydinga tarptautinės teisės
požiūriu, nes tai yra agresyvus karas. Dar daugiau, R.Paulauskas
teigė, jog politinė parama Jungtinėms Valstijoms sukels Lietuvai
problemų Europos Sąjungoje, kur didelę įtaką turi Prancūzija ir
Vokietija. Taigi stalinistinio tipo diktatorių S.Huseiną imta ginti
ir Lietuvoje, o ne tik Prancūzijoje, Vokietijoje bei Rusijoje. Beje,
pasigirdo gana realių būgštavimų ne tik iš taikos balandėlių pusės.
Kas atsitiktų, jeigu imperialistinė klastinga Rusija sumanys pasekti
Amerikos pavyzdžiu ir nuspręs nubausti, pirmiausia savo kaimynus.
Girdint per valstybinį Rusijos radiją besipilančius grasinimus Latvijos
prezidentės V.Vykės-Freibergos adresu už tariamą rusakalbių skriaudimą
bei reikalavimus neapriboti Rusijos kompanijų veiklos Latvijoje,
tokia įvykių eiga visiškai įmanoma. Nėra abejonės, jog E.Klumbio,
R.Paulausko, J.Veselkos, R.Pavilionio skleidžiamos antiamerikietiškos
nuotaikos turi tikslą dar labiau sujaukti Lietuvos žmonių protus
artėjant referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje. Daugeliui
gali pasirodyti, kad iš viso nereikia dalyvauti referendume ar balsuoti
už narystę. Gana sėkmingai užsimaskavę ES priešininkai naudojasi
teiginiu, jog Lietuvos narystė ES bus naudinga tik valdininkams,
o ypač tai jos daliai, kuri skirstys didžiules ES teikiamas lėšas.
Aišku, dalis tiesos tokiuose teiginiuose yra. Ypač žinant aukščiausių
valdžios pareigūnų elgesį.
|
|
Piligrimų turizmo agentūra
JUVETURA kviečia
į piligrimų kelionę į Italiją
gegužės 4-11 dienomis
|
Šv. Petro aikštė Vatikane |
Maršrutas: Vilnius Krokuva Znojimas
Venecija Asyžius San Mario de Angelis Roma Vatikanas
Viena Znojimas Čenstakava Vilnius.
Kelionės kaina 590 Lt.
(XXI amžiaus skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)
Registracija iki balandžio 10
dienos.
Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.). |
|
|