36-asis Varpas
Redaktoriaus Antano Kūčio ištvermės
dėka Čikagoje leidžiamas metraštis 215 puslapių knyga Varpas,
pažymėta 36-uoju numeriu, - pasirodė 2002 metų pabaigoje. Tarp
bendradarbių matome žurnale jau anksčiau matytas pavardes, bet
randame ir naujų. Autoriai iš Lietuvos ir iš išeivijos: politikai,
pedagogai, kultūrininkai, ekonomistai, visuomenininkai. Šiame
numeryje tarp bendradarbių pasirodė dr. Vytautas Dambrava, Lietuvos
ambasadorius Ispanijoje, kuris savo dinamiškus žodžius yra patvirtinęs
dinamiškais darbais Lietuvos ir Amerikos diplomatijoje ir visuomeninėje
veikloje.
Ne vieną žurnalo bendradarbį būtų galima apdovanoti žurnalistine
premija, tačiau aukščiausią premiją skirčiau mokytojai Angelei
Šiaurienei, žurnale paskelbusiai du rašinius, Kliūtys ugdant
jaunimo sielose patriotiškumą ir dvasingumą ir Ką reiškia būti
lietuviu, ką reiškia mylėti tėvynę. Ne tiek už tuos straipsnius,
kur rašo apie Kudirkaičių jaunimo organizaciją Lietuvos mokyklose,
bet pirmiausia už kudirkaičių organizavimą ir ištvermingą darbą
toje organizacijoje. Ji ir jos bendraminčiaibendradarbiai, supratę,
kad tautai reikia pasiaukojančių, tėvynę mylinčių žmonių, reikia
idealistų, kokie buvo knygnešiai, sukilėliai, savanoriai, partizanai,
koks buvo Vincas Kudirka, visą tos organizacijos veiklą kreipia
dvasinių, dorinių, tautinių-patriotinių, pilietinių nuostatų
formavimui, mokinių saviraiškai, saviugdai, bendravimo kultūros
puoselėjimui. Kad tuos tikslus įgyvendintų, organizacijos nariai
rinko kraštotyros medžiagą, gilinosi į katalikiškos kultūros
įtaką tautinei lietuvių kultūrai, rengė susitikimus su Lietuvos
istorijos žinovais, dvasininkais, bendravo su parapijų dvasininkija,
ataskaitiniame pranešime pasakoja A.Šiaurienė. Išsiliejusiame
globalizacijos vandenyne kudirkaičiai drąsiai iriasi abiem tautiškumo
irklais, o išeivijoje jau kai kam prireikia bent vieno kosmopolitinio.
Siūlyčiau Lietuvos ateitininkams ir skautams su kudirkaičių programa
ir veiklos turiniu susipažinti išsamiau.
Naujojo žurnalo bendradarbio dr. V.Dambravos įdėti du straipsniai
Kelias į tikrąjį išsilaisvinimą ir išeivija ir Žiniasklaidos
išsilaisvinimas. Juose skelbiamos tezės labai artimos Los Andželo
LF bičiulių 2002-ųjų politinių studijų išvadoms, kurios irgi išspausdintos
šiame žurnale. Paskutinis išvadų paragrafas skelbia, kad Lietuvai
reikia antro išsilaisvinimo, atveriant duris teisingumui. Apie
sovietų įstatymų įteisintą neteisingumą šiame numeryje pasakoja
Bronė Ruginienė, Algimantas Katilius, Kostas Federavičius, Audronė
Škiudaitė, o apie de facto užsilikusį sovietinį neteisingumą laisvę
išsikovojusioje Lietuvoje kalba kiti autoriai dr. Ignas Urbonas,
dr. V.Dambrava, dr. Kazys Karvelis, kun. Židrūnas Kulpys, pats
redaktorius Antanas Kučys. Dr. K.Karvelis straipsnyje Kodėl taip
sunkiai atsikuria demokratinė Lietuva įdomiai narplioja sovietinės
nomenklatūros strategiją kuo ilgiau Lietuvą išlaikyti netiesos
replėse. Kad tautą pakeltų antrajam Lietuvos atkūrimui, jis
cituoja pirmojo prisikėlimo pagrindinio architekto, Sausio
13-osios korifėjaus prof. Vytauto Landsbergio žodžius.
Pats prof. V.Landsbergis rašinyje Vienišo teisė sutelkė visas
savo intelektualines galias, kad pateisintų Lietuvos Seimo 2000
metais priimto nutarimo Laikinosios Lietuvos Vyriausybės pareiškimą
Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas pripažinti teisės aktu
atšaukimą. Vargu ar kas kitas būtų įstengęs taip surikiuoti
argumentus, o juk tuo atšaukimu buvo pažeista istorinė tiesa ir
įskaudinti laisvės kovų dar gyvi mohikanai. Tie, kurie nepasyviai
dalyvavo 1940-1944 metų įvykiuose Lietuvoje, pripažins, kad vienintelis
tikras atšaukimo motyvas buvo, autoriaus žodžiais tariant, nepaprastai
grėsminga informacija iš tarptautinių sluoksnių. Kas tie tarptautiniai
sluoksniai, nepasakoma, tačiau kiekvienas pats nesunkiai gali
susiorientuoti. Tuo atšaukimu iš tikro išvengta sunkių komplikacijų,
bet gal pagalvotina ir apie tai, kad mažųjų tautų tikras ginklas
didžiųjų valstybių dažnai negarbinguose žaidimuose yra garbinga
kova už tiesą.
Įdomus neplanuotas Varpo puslapiuose pasikalbėjimas vyko tarp
Lietuvos krikščionių demokratų kandidato į Prezidento postą dr.
Kazio Bobelio ir krikščionių demokratų rėmėjų Čikagoje atstovo
Jono Pabedinsko. Pateikęs kai kurių pastabų K.Bobeliui, J.Pabedinskas
pripažįsta, kad dėka paties dr. K.Bobelio energingos akcijos,
provincijos vietovių lankymo ir kontroversiškų pasisakymų, jo
kraštas negali ignoruoti. Apklausinėjimų rezultatai 2002 metų
pradžioje jį išlaikė antroje vietoje tuojau po Adamkaus. O K.Bobelis
lyg atsiliepdamas pritaria: Ne tik mano partijos LKD, bet ir
mano reitingai visada yra viršuje (
) Čikagos krikdemai iš viso
yra totaliai pasimetę (jų politiką nustato buvę komjaunuoliai)-
kelia, aiškina, kad krikščionių demokratų jėga yra modernieji
krikdemai. Pokalbį baigia gan įžvalgia pranašyste savo varžovams
ir gal sau pačiam: Po šių rinkimų bus visai kita padėtis, ir
visi didieji dabartiniai politiniai ekspertai turės pasislėpti
kur nors krūmuose.
Specialaus dėmesio verta Lietuvos politiko Primo Noreikos analizė
Tautiškumas Lietuvos valstybės politikoje. Nors piešiamo paveikslo
spalvos gal sutirštintai niūrios, tačiau įžvalgos iš esmės teisingos
ir paskutiniai akordai optimistiški: Lietuva, atlaikiusi fizinį
Rusijos genocidą, užsigrūdino. Jei neliksime abejingi valstybės
išlikimo garantui tautiškumui, atlaikysime ir ideologines invazijas.
Panašias išvadas prieina ir Varpo redaktorius A.Kučys. Neilgame
komentare Žvilgsnis į demokratiją Lietuvoje jis ramiai svarstydamas
pripažįsta, kad demokratijos šaknys Lietuvoje dar nėra gilios
ir kad, skubant atstatyti komunizmo sugriautą valstybę, buvę padaryta
klaidų. Bet svarstymus baigia tokiu samprotavimu: Tačiau tikimės,
kad, iš jų pasimokius ir pozityviai dirbant, mūsų tėvynė prie
Baltijos jūros suras savo didįjį kelią ir kaip laisva valstybė
įsirikiuos į kitų laisvų valstybių eilę.
Juozas KOJELIS
Kalifornija, JAV
© 2003 "XXI amžius"