Pusiaukelės namai ir kita
globa
Išėjo Lietuvos kalinių globos
draugijos žurnalo Kryžkelė vienuoliktas numeris. Jame pažymima,
kad šiam leidiniui sukako penkeri metai. Leidinys yra skirtas
kaliniams ir jų integracijos į visuomenę problemoms spręsti. Kaip
sakoma šiai sukakčiai skirtame nedideliame rašinyje, penkerių
metų numeriai sukaupė nemažai išliekamosios vertės turinčios medžiagos
atskleidė įkalinimo sistemos permainų ir naujų iniciatyvų įgyvendinimo
chronologiją, vis labiau paženklintą demokratijos ir humanizmo
ženklais.
Vienas šio numerio akcentų Pusiaukelės namai. Tai, kaip sakoma
vienoje antraštėje, - grįžimo į visuomenę paskata. Rašinyje teigiama,
kad nusikalstamumui ir kalinių skaičiaus didėjimui bus užkirstas
kelias tik tada, kai šalyje bus rūpinamasi teistų asmenų priežiūra
ir pagalba. Tokia pagalba ir teikiama Pusiaukelės namuose. Tiesa,
kaip sakoma kitoje publikacijoje (Pusiaukelės namai tarp kalėjimo
ir laisvės) tai pas mus mažai girdėta ir beveik nevartota sąvoka.
Platų rašinį apie tokias įstaigas parengę dr. Jono Stašinsko vadovaujami
Lietuvos teisės universiteto studentai sako, kad Pusiaukelės namai
yra perėjimas nuo tradicinių įkalinimo vietų prie visiško paleidimo
prieš laiką. Žmonės, gyvenantys tokiuose namuose, dalyvauja kasdieniame
atviros bendruomenės gyvenime arba dirba, arba lanko miesto
mokyklą. Šie namai dažniausiai neturi apsaugos, būdingos įkalinimo
įstaigoms. Pusiaukelės namus jau lanko buvę kaliniai, narkomanai,
alkoholikai ir atliekantys bausmę kaliniai. Čia jie turi puikią
galimybę ne tik įgyti kvalifikuotų darbo įgūdžių, bet ir greičiau
integruotis į visuomenę, į darbo rinką.
Kitame rašinyje Dirbkime kartu, kad pakiltų žmogus pasakojama
apie kardinolo Audrio Juozo Bačkio apsilankymą Lietuvos kalinių
globos draugijos Reabilitacijos centre. Garbusis svečias apžiūrėjo
centro dirbtuves, kompiuterių klasę, užsiėmimų kabinetus, jaukią
valgyklą. Taip pat užsuko į greta esančią užkonservuotą Šv.Stepono
bažnyčią, kurios sunaikintas interjeras kardinolui paliko slogų
ir skaudų įspūdį. Kardinolo A.J.Bačkio lankymosi metu buvo atkreiptas
dėmesys, kad šiame dienos centre vyksta ne tik atliekančiųjų bausmę
ir buvusių kalinių resocializacija, bet ir jų dvasinis ugdymas.
Buvo prisimintas čia du mėnesius praleidęs praktikantas jėzuitas
Vaidas. Vėliau viena šios įstaigos lankytoja patvirtino, kad čia
būdamas Vaidas sukūrė visai kitą atmosferą. Tarp žmonių atsirado
didesnė šiluma.
Mintis apie Reabilitacijos centrą kitame rašinyje tęsia šio centro
vadovė Milda Bliumenzonienė. Ji nušviečia įspūdžius, kuriuos patyrė
čia praktiką atlikę Lietuvos teisės universiteto studentai. Jų
tikslas išaiškinti, kokias iniciatyvas auklėjimo sistemos reformai
pasiūlė Lietuvos kalinių globos draugija. Publikacijoje rašoma
apie kompensaciją dėl neteisėto įkalinimo, balsavimo teisę kaliniams,
nuteistųjų asmenų priežiūrą ir kt.
Taip pat šios aukštosios mokyklos studentai publikacijoje Nuopuoliai
ir atspirties taško ieškojimai pasakoja apie bendravimą su teistais
asmenimis, jų gyvenimo vingius.
Rašinyje Draugijos atstovai Nacionalinės maldos pusryčiuose Vašingtone
pasakojama apie Lietuvos kalinių globos draugijos atstovų Lietuvos
teisės universiteto katedros vedėjo Algimanto Dziegoraičio ir
Lietuvos Prezidentūros kanceliarijos vadovo Andriaus Meškausko
dalyvavimą JAV, Vašingtono Hiltono viešbutyje, vykusiuose Nacionaliniuose
maldos pusryčiuose.
Kitose publikacijose rašoma apie Strasbūro teismo pamokas Lietuvai,
apie alternatyvių bausmių taikymą, Atviros Lietuvos fondo projektą
ir kt.
Parengė Benjaminas ŽULYS
© 2003 "XXI amžius"