Ispanijos požiūris į karą Irake

Ispanijoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, dar prieš karo Irake pradžią vyko demonstracijos prieš JAV vykdytą spaudimą Irako diktatoriui Sadamui Huseinui. Žinoma, protestuojama buvo ne iš meilės diktatoriui, o norint išvengti skaudžių to karo pasekmių ne vien Irake, bet ir už jo ribų. Baiminamasi, kad S.Huseinas gali kare panaudoti biologinius ir kitokius masinio naikinimo ginklus. O Ispanija - ekonomiškai stipri šalis, tad, suprantama, jos žmonės nenori patirti skaudžių karo padarinių. Kaip žinoma, Ispanijos premjeras Chose Marija Aznaras remia JAV administracijos politiką Irake. Kelios dienos iki karo pradžios Azorų salose vyko JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos viršūnių pasitarimas, lėmęs karinių operacijų Irake pradžią. Ar Ispanijos visuomenė vienokiu ar kitokiu būdu nedarys spaudimo šalies valdžiai dėl jos požiūrio į karą Irake - tikriausiai labai rūpi šios šalies vyriausybei, nes suirutė valstybės viduje tokiu atsakingu metu gali nepalankiai atsiliepti vidaus ir užsienio politikai.
Apie padėtį Ispanijoje dar prieš karo pradžią per Lietuvos radiją pasakojo Lietuvos ambasadorius Ispanijoje Vytautas Antanas Dambrava. Šio Lietuvos ambasadoriaus pastebėjimai gali būti įdomūs ir “XXI amžiaus” skaitytojams.
Ambasadorius Lietuvos radijui sakė, kad Ispanijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, žmonės nenori karo. Tą troškimą jie išreiškia antikarinėmis demonstracijomis. Tačiau tie patys demonstrantai savęs nevadina antiamerikiečiais, o labiau - “antibušininkais”. Demonstrantai griežtai pasisako prieš masinio naikinimo ginklus Irake ir prieš patį S.Huseiną. Neseniai Ispanijos televizija rodė šiurpą keliantį valandos trukmės filmą apie puikybės persotintą, besaikį ir besotį Irako diktatorių ir jo tautą - tikrus vergus, kurių toks traktavimas mūsų laikų istorijoje neturi palyginimo. Kaip sakė ambasadorius, prezidentas Dž.Bušas mano, kad S.Huseino nusiginklavimui dvylikos metų laukimo ir krūvos JTO rezoliucijų pakanka, kad kantrus laukimas turi ribą ir ją reikia brėžti dabar.
Kaip teigė V.A.Dambrava, Ispanijoje antikarinės demonstracijos daro premjerą Ch.M.Aznarą nepopuliarių, bet ir čia pastebimos socialistinio bloko spalvos, rengiantis netrukus Ispanijoje įvyksiantiems savivaldybių rinkimams. Neaišku, kaip tada “švilps”, sakė V.A.Dambrava, tauta, turinti palyginti gerą ekonominį gyvenimą. Prieš kurį laiką Ispanijos kongrese buvo prašoma tautos atstovų slaptu balsavimu pasisakyti - už ar prieš premjero vykdomą politiką. Aznaras laimėjo. Be to, pati Ispanija kenčia baskų terorizmą. Taigi, visur matome kontrastus, sakė ambasadorius. Nenorima prezidento Dž.Bušo politikos, bet taip pat nepritariama S.Huseino diktatūrai. Norima išsaugoti taiką, tačiau tuo pat metu besąlygiškai norima pašalinti masinio naikinimo ginklus. Reikia pastebėti, teigia V.A. Dambrava, kad kiekvienas sprendimas yra geriau ar blogiau apgalvota nuomonė ir kad kiekvienas sprendimas turi rizikos elementą.
Įdomu tai, kad Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I į valstybės politinį gyvenimą nesikiša. Jis esąs vienas tų karalių, kurie “karaliauja, bet nevaldo”. Jis remia kiekvienos vyriausybės politiką.

Parengė B.Ž.

© 2003 "XXI amžius"