Vandalai niokoja rašytojo
kapavietę
Anykščių priemiestyje, tarp žaliuojančių
pušų paskendusioje Liudiškių kalvoje, ilsisi Jono Biliūno palaikai,
1953 m. liepos 1-ąją parvežti iš Zakopanės (Lenkija) ir čia palaidoti.
Iš netolimo Niūronių kaimo kilęs J. Biliūnas mėgo šią kalvą, Liudiškių
piliakalniu vadinamą, retkarčiais šičia užkopdavo, gėrėdavosi
Anykščių panorama, užsirašydavo kūrybines mintis. Nuo tos kalvos
viršūnės, kol šlaitai nebuvo apaugę pušimis, matydavosi ne tik
Anykščiai, bet ir už keliolikos kilometrų esančios Kurklių, Kavarsko,
Troškūnų apylinkės, galima buvo įžvelgti ir tolumoje boluojančius
Niūronis
1958 metais ant rašytojo kapo buvo pastatytas tašyto granito 14
metrų aukščio antkapinis paminklas, primenantis senovinės pilies
kuorą. Architekto Vytauto Gabriūno kūrinys buvo pavadintas Laimės
žiburiu, taip įprasminant ir literatūros klasiko atminimą, ir
jo parašytą alegorinį apsakymą. Paminklo centre buvo įmontuotas
skulptoriaus Broniaus Vyšniausko sukurtas bronzinis rašytojo bareljefas.
Kalvos šlaite įrengti akmeniniai laiptai, kapas apjuostas dailia
akmenine tvora. Beje, akmenys buvo rinkti Anykščių krašto kaimų
laukuose.
Iš Zakopanės buvo parvežtas ir antkapinis paminklas su kryžiumi,
puošęs J. Biliūno kapą Lenkijoje. Tačiau sovietmečiu jų rodyti
neleista, tos relikvijos buvo saugomos rūsyje Niūronyse, kur veikia
J. Biliūno muziejus. Atkūrus nepriklausomybę, tas paminklas su
kryžiumi buvo įmontuotas rašytojo amžinojo poilsio vietoje ant
Liudiškių kalvos
Atrodo gimtajame krašte rašytojas gali ramiai ilsėtis. Deja, deja
Ramybę vis drumsčia atvykstantys vestuvininkai, kurie geria šampaną,
šoka, dainuoja. Netgi tradicija paplitusi jaunikis turi laiptais
užnešti prie Laimės žiburio nuotaką. Užkopia ant kalvos ir pramogų
beieškantys anykštėnai jaunuoliai, kartais ilgokai užsibūna ir
atvykę į šiuos kraštus turistai, poilsiautojai. Ir kopia stačiais
laiptais į kalvą ne todėl, kad pagerbtų rašytojo atminimą, prisimintų
jo kūrybą, trumpo gyvenimo epizodus. Čia nuolat girtaujama, linksminamasi,
netgi kepami šašlykai, deginami laužai. Taip elgiamasi šalia kapo,
kur reikia prisilaikyti rimties. SP UAB Anykščių komunalinis
ūkis darbuotojai, prižiūrintys kapavietę, prirenka kalnus šiukšlių,
tuščių svaigalų butelių. Randa ir švirkštų, kitokių narkomanų
atributų.
Anksčiau naktimis paminklas ir jo teritorija būdavo apšviečiama,
tačiau chuliganai vis išdaužo lempas. Prie kapo prieiti nelengva,
nes yra įrengti masyvūs metaliniai vartai, kurie rakinami. Tačiau
kas kelintą savaitę spynas vis reikėdavo keisti. Mat kažkas jas
vis sulaužydavo, nupjaudavo. Patekę į vidų vandalai pradėjo dergti
kapavietę, kopti paminklo vidumi aukštyn. Neseniai anykštėnai,
sumanę aplankyti J. Biliūno kapą, buvo šokiruoti. Metaliniai vartai
atlapi, kryžius nusuktas į šalį.
Beje, Laimės žiburys nebuvo aplenktas ir metalistų. Atgimimo
pradžioje, prasidėjus spalvotųjų metalų vagysčių karštligei,
nuo paminklo buvo nuplėštas bronzinis rašytojo bareljefas. Jį
ketinta parduoti metalo supirktuvėms. Tai padaryti nepasisekė,
tačiau bareljefas buvo supjaustytas į keletą dalių. Vagišių išaiškinti
policijai nepavyko. Skulptorius B. Vyšniauskas tuomet pagamino
plastikinę kopiją, kuri ant paminklo ir pritvirtinta. O supjaustyto
bronzinio bareljefo dalys pateko į Anykščių A. Baranausko ir A.
Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų.
Vytautas BAGDONAS
Anykščiai
© 2003 "XXI amžius"