Europos
Konstitucijos projektas ir krikščionybė
Bažnytiniuose sluoksniuose
nevienareikšmiškai buvo priimtas gegužės pabaigoje Briuselyje
paskelbtas naujosios Europos Sąjungos konstitucijos projekto tekstas,
įskaitant jos pirmą kartą pasirodžiusią ir preambulę. Pasidžiaugta,
kad Konstitucijoje pripažintas religinių bendruomenių turimas
juridinis statusas, tačiau nusivilta, kad Europos konvento parengtame
preambulės tekste nėra nei nuorodos į Dievą, nei į krikščioniškąjį
kontinento paveldą, kaip tuo ypač rūpinosi popiežius Jonas Paulius
II. Konstitucijos projektas bus pateiktas birželio 20 dieną Graikijos
sostinėje Atėnuose įvyksiančiame ES viršūnių susitikime, kur
turėtų būti patvirtintas galutinis jo tekstas.
Įtvirtintas Bažnyčių
teisinis statusas
Dar gegužės viduryje priimdamas
keliolikos naujų ambasadorių prie Šventojo Sosto akreditacijos
raštus Popiežius savo kalboje jiems pabrėžtinai nurodė būtinumą
Europos Sąjungos konstitucijos preambulėje nurodyti religiją ir
žemyno krikščioniškąjį paveldą. Jis taip pat pastebėjo, kad, nepaisant
pagarbos sekuliariai valstybei, būsimojoje Konstitucijoje turi
būti įtvirtinti trys Bažnyčiai svarbūs elementai: religinės laisvės
garantija tiek personaliniu, tiek ir kolektyviniu atžvilgiu; nurodomas
į privalomą dialogą bei konsultacijas tarp ES ir religinių bendruomenių,
taip pat pripažinimas pagarbos tam juridiniam statusui, kurį Bažnyčios
ir religinės bendruomenės turi atskirose šalyse. Šie trys principai
įgalina, kad religija apskritai ir konkrečiu atveju būtent krikščionybė
taip pat ir ateityje galės suteikti vieningos Europos gyvenimui
savo nepakeičiamos svarbos įnašą, - sakė Šventasis Tėvas.