Pirmasis puslapis
Pasaulis
Istorijos vingiai
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Žvilgsniai
Proza
Atmintis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Referendumas Lenkijoje dėl ES – sėkmingas

Vieni iš pirmųjų savo nuomonę referendume dėl ES pareiškė prezidentas ir pirmoji šalies ponia

Vos tik paskelbus pirmuosius preliminarius referendumo dėl Lenkijos narystės Europos Sąjungoje rezultatus, neslėpdamas savo džiūgavimo, pasveikino lenkų tautą prezidentas Aleksandras Kvašnievskis. Europos lyderiai, vid dar nesulaukdami galutinių referendumo rezultatų, taip pat pasveikino Lenkijos prezidentą ir lenkų tautą, pasirinkusią kelią į Europą. Prezidentas A.Kvašnievskis pareiškė, jog Lenkija pagaliau atsidūrė Europoje, ten, kur ir turi būti, bet skaudžių istorinių aplinkybių buvo išstumta iš jos. Iš tiesų prieš referendumą ir iki pat jo pabaigos vyravo nežinia. Buvo baiminamasi, kad balsuoti neateis 50 proc. rinkėjų. Tam atvejui Lenkijos Seimas apsidraudė iš anksto, nusprendęs, jog tada galutinį žodį tartų Seimas dviejų trečdalių balsų dauguma. Tačiau ir Lenkijos valdžia, ir Europos Sąjunga puikiai suvokė, kad tokiu atveju didžiausios iš šalių kandidačių Lenkijos buvimas ES būtų gana problemiškas. Buvo netgi pranešimų, kad, esant neigiamam referendumo rezultatui Lenkijoje, gali apskritai sustoti Europos Sąjungos plėtros procesas.

Popiežius baigė savo kelionę Kroatijoje

Popiežius Jonas Paulius II ir Kroatijos prezidentas Stipė Mesičius

Baigdamas savo kelionę Kroatijoje, popiežius Jonas Paulius II pirmadienį aukojo šv. Mišias Zadaro mieste Adrijos pajūryje. Į jas susirinko apie 100 tūkst. tikinčiųjų. Sekmadienio vakarą Katalikų Bažnyčios vadovas susitiko su Kroatijos ministru pirmininku Iviča Račanu. Be kita ko, jie kalbėjosi apie Kroatijos santykius su Serbija ir Juodkalnija. I. Račanas iš Popiežiaus viešnagės tikisi paramos savo šalies narystei Europos Sąjungoje. Popiežių per jo vizitą Kroatijoje, kuris buvo 100-oji jo kelionė į užsienį, labai vargino dideli karščiai.

Nepriklausomybės poetas
Poeto Jono Juškaičio septyniasdešimtmečiui

35-ojo “Poezijos pavasario” laureatas Jonas Juškaitis

Kol poetas kalba tik eilėmis, jis išlaiko dievų pateptojo paslaptį. Jį patį kankina toji paslaptis, todėl prabyla proza, bandydamas ją įspėti.
Knygoje „Lyra ant gluosnio“ Jonas Juškaitis taip aiškina savo dvasinę ir literatūrinę genezę: „Mums dar pradinėse mokyklose dėstyta nesuklastota Lietuvos istorija, skaitiniuose su klasikais rasdavome nepriklausomybės auklėtinius Joną Aleksandriškį, Bernardą Brazdžionį, Antaną Vaičiulaitį, Vytautą Tamulaitį, Stepą Zobarską, Liudą Dovydėną, Stasį Būdavą… Dar po karo mokėmės iš nepriklausomybės laikų vadovėlių“. Pasak poeto, jau Jurbarke, mokantis gimnazijoje, jam buvo prieinami visi nepriklausomos Lietuvos metų literatūriniai žurnalai, antologijos. Tad „perskaičiau geriausią lietuvių meno kūrybą“.

Gyvenimo baladė

Stefanija Kazlauskienė

Gimiau ne laiku ir ne vietoje…
Nieko nenudžiuginau, tiktai išgąsdinau. Mama, pirmą kartą mane išvydusi, pagalvojo, kad būsiu nesveika. Tačiau, spigiai surikusi, tuojau nusiraminau ir čepsėjau storomis lūpomis. Aš buvau labai smulkutė ir liesoka. Tai buvo, deja, ne gimdymo namai, o mamos bičiulių, gyvenančių Kaune, svetainė. Geri žmonės nuoširdžiai priėmė pas save besilaukiančią moterį, atvykusią iš Šiaulių. Mamą enkavėdistai persekiojo už tai, kad buvo bėglė iš Sibiro tremties.
Tą pačią naktį ir gimiau prieš laiką…
Mamos draugės vyras surado vienuolę pribuvėją, kuri pasakė, kad mergaitė gyvens, nes yra pakankamai stipri, o mamai būtinai teks kreiptis į chirurgą. Kad nepakenktume draugės šeimai, mes su mama atsidūrėme Kauno klinikose, o iš ten – „valdiškuose namuose“ - pro Kauno kalėjimą į Lukiškes. Tai buvo 1950 metai - pirmieji mano gyvenimo metai. Toje pačioje kameroje buvo dar vienas kūdikis - berniukas. Man vėliau pasakojo, kad mus abu kartu maudydavo.

Lietuvių godos
Susitikimas su Daniela

Daniela Lozoraitienė (centre) su jai ir jos vyrui artimais žmonėmis Lietuvoje

Tada, prieš ketverius metus, 1999 metų birželį, atrodo, 16 dieną, lietuviškai vasarai skleidžiantis, aš, radijo žurnalistas, ėjau susitikti su Daniela Lozoraitiene, nes norėjau prisiminti ir visiems viešai priminti apie Stasį Lozoraitį, Lietuvos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių JAV, 1993 metais turėjusį tapti nepriklausomos Lietuvos Prezidentu.
Tada, 1999-aisiais, jo jau nebuvo. Fizine prasme. Bet mūsų sąmonėje ir dvasioje jis buvo, kaip ir dabar. Tai didis žmogus. Aš akcentuoju: pirmiausia – žmogus. Mokėjęs mylėti tėvynę ir iki paskutinio atodūsio rūpinęsis ja. Rašau taip, nes įsitikinęs to žmogaus būdo taurumu ir šeimos požiūriu: šeima jam – tautos pagrindų pagrindas. Bet apie tai tegul paliudys S.Lozoraičio žmona, jo numylėta Daniela, savo pokalbiu su manimi.

Lietuvos Sąjūdis – žaižaruojanti laisvės pašvaistė

Rezistentas,politinis kalinys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Albinas Staugaitis

Lietuvos Sąjūdžio aktyvieji nariai atsakė į vieną konkretų klausimą: Sąjūdis, tarsi Dievo dovana Lietuvai, nuėjo trumpą, žaibišką meteorito kelią, tarytum stebuklinga pašvaistė nuvilnijo per Lietuvą. Sąjūdžio dėka Lietuva tapo nepriklausoma. Tai lyg impulsas Lietuvos laisvei, visos tautos prisikėlimui. Kaip vertinate Sąjūdžio veiklą, jo reikšmę?

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos pirmininkas, rezistencijos kovų dalyvis, politinis kalinys Albinas Staugaitis jaudindamasis prisimena, kad Sąjūdis Lietuvoje prasidėjo ne tą lemtingą 1988 m. birželio 3 d., o daug anksčiau. „Mano senelis buvo kaimo „daraktorius“. Pas jį caro laikais rinkdavosi daug vaikų (kartais iki 30-ties ). Liepdavo ką nors atsinešti dirbti – pinti, vyti pančius, verpti, drožinėti. Jei pasirodytų žandaras, atseit visi mokosi amatų. Netoliese, Gražiškiuose, buvo katalikų koplyčia, kurios altoriuje buvo slepiamos lietuviškos knygos. Ar tai nebuvo Sąjūdis kovoje už lietuvybę, lietuvišką žodį?

Prie aukuro, sielos pokylyje...

Gydytojo P.Butkevičiaus dukra Ramunė su Mindaugėliu

Į eilinį – neeilinį renginį kardinolo V.Sladkevičiaus bute – muziejuje vėl pabūti kartu, prisiminti šviesią gydytojo Povilo Butkevičiaus asmenybę pakvietė muziejaus direktorė Irena Petraitienė, sakiusi įsivaizduoti ne tik tai, lyg gydytojas čia būtų, kaip jo dar reikėtų, o tai, lyg jis čia iš tiesų yra (gydytojui Povilui Butkevičiui būtų sukakę 80 metų).
Direktorė džiaugėsi, kad susirinko graži Butkevičių šeimyna, kad atvyko draugai ir tie, kas pažino jubiliatą nuo studijų laikų, ir nuo Sibiro. „Didi buvo asmenybė, kurių šiandien Lietuvai labai trūksta“, - pabrėžė kiekvienas pasisakiusysis, vienaip ar kitaip pažinojęs P.Butkevičių, draugai. Draugams ir kolegoms įsiminė bendras darbas ir kelionės, ypač į lietuviškas saleles Baltarusijoje, gydytojo asmenybės autoritetas jį supusiems žmonėms.

Šimtadienio fanfaros ir tikrovė

Prezidentūra be didelių iškilmių paminėjo prezidento Rolando Pakso buvimo valdžioje šimtadienį. Nežinia, kodėl kai kurie politologai aiškino, kad Prezidentas yra vos ne opozicijoje dabartinei Seimo daugumai ir Vyriausybei. Juk aukščiausioji valstybės „piramidės“ trijulė puikiai sutaria. Kitaip sakant, klusniai vykdo šios trijulės nario - Premjero - nurodymus. Kitaip ir būti negali. Nes, kaip pažymėjo politologas Algis Krupavičius, A.Brazauskas yra ledlaužis Lietuvos politikoje. Todėl nėra net reikalo kalbėti apie kažkokį ypatingą Prezidento vaidmenį, kuriant „turtingą ir saugią Lietuvą“, kaip buvo įtikinėjama per visus įmanomus žiniasklaidos kanalus prieš rinkimus. Ir ko tik nebuvo žadėta! Kiekvieną kalbą pretendentas pradėdavo žodžiais: kontroliuosiu, užtikrinsiu, reikalausiu ir t.t. Žemdirbiams žadėta pareikalauti peržiūrėti jau užbaigtus derybų skyrius su ES, išlaikyti Lietuvą „branduoline valstybe“. Visko nesuminėsi. O per 100 dienų nieko nepadaryta. Tiesa, su tuo nesutinka ištikimiausi Prezidento patarėjai. Antai patarėjas užsienio politikos klausimais A.Medalinskas, girdamas R.Pakso nuopelnus, tikino, kad tik Prezidento dėka, jam paskraidžius po Lietuvos provinciją, kaimiečiai balsavo referendume už narystę Europos Sąjungoje. Leista suprasti, kad be Prezidento pastangų nebūtume net pakviesti į ES ir NATO. Patarėjai aiškina, kad Prezidentas pasirašė 200 Seimo priimtų įstatymų ir nutarimų, net keturis iš jų išdrįso vetuoti. Nežinia, kuo čia džiaugtis. Juk tuos 200 įstatymų priėmė valdančioji dauguma, daugiausia savo klano ir artimųjų naudai. Tad koks čia nuopelnas, kuriuo būtų galima girtis? Antra vertus, kur dėsis nepasirašęs. Galima priminti, kad tą nelemtą Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisą, kuria buvo padaryta net vienuolika konstitucinių pažeidimų, irgi pasirašė Prezidentas.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 8-15 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki birželio 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).