Pilietiškumo
kūrimosi kelias
Lietuvos Sąjūdžio penkiolikos
metų jubiliejus visuomenėje sukėlė prisiminimų ir diskusijų bangą.
Birželio 2 dieną politikos savaitraštis Atgimimas (vyr. redaktorė
Indrė Makaraitytė), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimų centras (departamento direktorius Arvydas Anušauskas) ir
Vilniaus universitetas (istorikas Algirdas Jakubčionis), remiant
Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams
Lietuvoje įvertinti, surengė diskusiją Pilietiškumo kūrimosi
kelias. Diskusijos tikslas - sukviesti prie vieno stalo skirtingų
kartų žmones ir išgirsti jų netolimos praeities ir šiandienos
vertinimus, atsakyti į klausimus: ar išliko tuomet visuomenę suvienijusios
vertybes, kaip jos kito, kodėl šiuo metu sprendžiame tokias problemas,
apie kurias Sąjūdžio laikais nė nebuvo pagalvota?
Diskusijos suskirstytos į tris temas. Tai Sąjūdžio palikimas
politinėms partijoms: idealizavimas ar našta (pagrindinis pranešėjas
doc. dr. Antanas Kulakauskas), Lietuvos dabarties ir ateities
vizijos: nuo sąjūdinės euforijos iki politinio pasyvumo (neatvykus
pagrindiniam pranešėjui doc. Gintarui Beresnevičiui, temą pristatė
Romualdas Ozolas), Nepriklausomos žiniasklaidos idėjos ir jos
transformacijos (pagrindinis pranešėjas Gintaras Songaila). Per
diskusijas griežtų ribų tarp temų nebuvo laikomasi. Diskusijose
aktyviai dalyvavo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės nariai profesoriai Vytautas Landsbergis, Bronius Genzelis,
Kazimiera Prunskienė, doc. Romas Batūra, Zigmas Vaišvila, Laima
Abraitytė, Kazimieras Motieka, Arvydas Juozaitis.