Referendumas Lenkijoje dėl ES – sėkmingas

Vieni iš pirmųjų savo nuomonę referendume dėl ES pareiškė prezidentas ir pirmoji šalies ponia

Vos tik paskelbus pirmuosius preliminarius referendumo dėl Lenkijos narystės Europos Sąjungoje rezultatus, neslėpdamas savo džiūgavimo, pasveikino lenkų tautą prezidentas Aleksandras Kvašnievskis. Europos lyderiai, vid dar nesulaukdami galutinių referendumo rezultatų, taip pat pasveikino Lenkijos prezidentą ir lenkų tautą, pasirinkusią kelią į Europą. Prezidentas A.Kvašnievskis pareiškė, jog Lenkija pagaliau atsidūrė Europoje, ten, kur ir turi būti, bet skaudžių istorinių aplinkybių buvo išstumta iš jos. Iš tiesų prieš referendumą ir iki pat jo pabaigos vyravo nežinia. Buvo baiminamasi, kad balsuoti neateis 50 proc. rinkėjų. Tam atvejui Lenkijos Seimas apsidraudė iš anksto, nusprendęs, jog tada galutinį žodį tartų Seimas dviejų trečdalių balsų dauguma. Tačiau ir Lenkijos valdžia, ir Europos Sąjunga puikiai suvokė, kad tokiu atveju didžiausios iš šalių kandidačių Lenkijos buvimas ES būtų gana problemiškas. Buvo netgi pranešimų, kad, esant neigiamam referendumo rezultatui Lenkijoje, gali apskritai sustoti Europos Sąjungos plėtros procesas.
Ir po pirmosios referendumo dienos vadinamieji euroskeptikai, kurių Lenkijoje yra pakankamai daug, neslėpė savo pasitenkinimo, nes rinkėjų aktyvumas buvo pakankamai mažas ir nesiekė net 18 proc. Lenkijoje balsavimo teisę turi 30 milijonų piliečių. O rytinėse vaivadijose pirmąją dieną balsuoti atėjo tik apie 11 proc. Tačiau sekmadienį padėtis kardinaliai pasikeitė. Minios žmonių po pamaldų bažnyčiose užplūdo balsavimo apylinkes. Dėl to, negalutiniais duomenimis, atėjo balsuoti 60 proc. rinkėjų. O už narystę ES pasisakė beveik 80 proc. balsavusiųjų.
Politikos apžvalgininkai pažymi, jog 39 mln. gyventojų turinti Lenkija, nepaisant sunkios ekonominės padėties, išsiplėtusioje Europos Sąjungoje vaidins labai svarbų vaidmenį. Netgi neatmetama galimybė, jog ES Konventui priėmus ES Konstituciją dėl vadovavimo išsiplėtusiai Europos Sąjungai, Lenkijai ir jos dabartiniam prezidentui A.Kvašnievskiui gali būti skirtas įtakingas vaidmuo.
Beje, Lenkijos prezidentas A.Kvašnievskis jau pradėjo konsultacijas su parlamentinių partijų, remiančių Lenkijos narystę Europos Sąjungoje, lyderiais. Tai gali reikšti, kad kairiųjų vyriausybės vadovui Lešekui Mileriui, pastaruoju metu puolamam iš visų pusių dėl nesugebėjimo tvarkyti ekonominių reikalų, iškilo rimtų problemų netekti premjero posto. Tuo labiau kad jau dažnai diskutuojama apie galimą plačios koalicijos Lenkijos vyriausybę.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"