Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
"Kelias į Betliejų gali
būti tik taikos kelias"
Kalėdos Šventojoje Žemėje buvo kupinos rūpesčių
ir nerimo
Izraelio vyriausybės sprendimas neleisti
Palestiniečių savivaldos prezidentui Jasirui Arafatui nuvykti
į Betliejų ir dalyvauti Kalėdų pamaldose sukėlė kritišką reakciją
visame pasaulyje. Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministerijos
atstovas Filipas Rykeris gruodžio 26 dieną sakė, kad JAV apgailestauja
dėl tokio Izraelio sprendimo. Amerikos ambasada šią Vašingtono
nuostatą buvo įpareigota perduoti Izraelio vyriausybei.
Europos parlamento pirmininkė Nikol Fonten taip pat kritikavo
tokį Izraelio poelgį, kuris sunkiai nusižengia šventai religijos
laisvės teisei ir tam, ką krikščionims reiškia Kalėdos. Ji apkaltino
Izraelio premjerą Arielį Šaroną dėl pastangų riboti religijos
laisvę ir tai susieti su politiniu spaudimu. Taip Izraelio vyriausybė
nuėjo tuo pačiu keliu, dėl kurio žydų bendruomenės turbūt daugiau
nei bet kas kitas iškentėjo praėjusiame amžiuje. "Šis provokacinis
sprendimas nepasitarnauja nei kovai prieš terorizmą, nei Izraelio
saugumui, nei pastangoms grižti prie taikos dialogo", - sakė
N.Fonten.
|
Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Mišelis
Sabachas (dešinėje) aukoja Kalėdų šv.Mišias Betliejuje
|
|
Popiežiaus veiklai 2001 metais
darė įtaką istorinės reikšmės įvykiai
Pasibaigus 2001 metams, apžvelgiami
bažnytiniai ir pasaulietiniai įvykiai. Apžvalgose neišvengiamai
minima rugsėjo 11-oji. Tą dieną įvykdyti žiaurūs teroristų išpuoliai
užgrobtais civilinės aviacijos bendrovių lėktuvais Niujorke ir
Vašingtone pakeitė Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio istorijos
eigą. Rugsėjo 11-osios, popiežiaus Jono Pauliaus II pavadintos
"tamsia diena žmonijos istorijoje", įvykiai paveikė
ir religinį gyvenimą. Daugelyje šalių labai išaugo Šventojo Rašto
ir kitos religinės literatūros paklausa, daugiau tikinčiųjų dalyvauja
pamaldose - vadinasi, žmonėms kyla naujų egzistencijos ir blogio
prasmės klausimų.
|
2001 m. gegužės 13 d. popiežius Jonas Paulius
II įšventino kunigais 34 diakonus. Šventasis Tėvas, kaip Romos
vyskupas, kasmet teikia šventimus savo diecezijos kunigams
|
|
Pašventinta koplyčia "Santariškių
klinikose"
Gruodžio 20-ąją Vilniaus universiteto
ligoninėje "Santariškių klinikos" jautėsi kiek neįprastas
šventinis šurmulys. Šios ligoninės pacientai ir medicinos personalas
tądien gausiai susirinko į ką tik pastatytos Dievo Gailestingumo
koplyčios šventinimą. Šventėn atvyko prezidentas Valdas Adamkus,
premjeras Algirdas Brazauskas ir sveikatos apsaugos mi-nistras
Konstantinas Romualdas Dobrovolskis bei ligoninės vadovybė, Medicinos
fakulteto profesūra, kiti medikai ir jų pacientai.
|
Koplyčią ligoniams pašventino kardinolas Audrys
Juozas Bačkis
|
|
Čia kelio pradžia...
Jonavos Šv.apaštalo Jokūbo parapijos
žmonės savo sekmadienius, Viešpaties dieną, praleidžia Dievo namuose
- bažnyčioje. Čia atsinaujina dvasia, meldžiasi kartu su bendruomene,
klausosi parapijos choristų giedamų giesmių. Jaunimas ugdo savo
dvasią centre "Vartai", džiugina visą parapiją savo
giesmėmis, maldomis, gražia veikla. O kur dar "Caritas"
moterys, katechetai, grupė "Atgaiva", adoracijos kambario
koordinatorė, Marijos legiono nariai, maldos grupė ir kiti? Parapijos
namai visada pilni šurmulio. Sekmadienį, gruodžio 16 dieną po
šv.Mišių, kurių aukoje dalyvavo grupė Kauno kunigų seminarijos
klierikų, Jonavos kultūros centro salėje vyko parapijos tikinčiųjų
susirinkimas.
|
Parapijiečiai aktyviai dalyvauja programoje
"Atgaivink"
|
|
Vytauto Didžiojo bažnyčioje - paroda
Lenkijos kardinolui
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo
į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje veikia nuotraukų paroda
apie Lenkijos kardinolą Stefaną Višinskį.
Parodos atidaryme dalyvavo Kauno miesto savivaldybės vicemeras
Gediminas Budnikas, Lenkijos instituto direktorė dr. Malgožata
Kašner, savivaldybės Kultūros skyriaus atsakinga darbuotoja Lukrecija
Navickienė, menotyrininkė Rūta Purvinaitė, bažnyčios rektorius
kun. Kęstutis Rugevičius, Vilniaus Šv.Dvasios bažnyčios klebonas
kun.Miroslavas Grabovskis, Kauno kunigų seminarijos klierikai,
tikintieji.
|
Iš kairės: rektorius kun. Kęstutis Rugevičius,
dr.Malgožata Kašner, vicemeras Gediminas Budnikas, kultūros darbuotoja
Lukrecija Navickienė, menotyrininkė Rūta Purvinaitė
|
|
Pasklidusi po pasaulį maldaknygė
2001-ųjų pabaigoje Kauno politinių
kalinių ir tremtinių sąjungos patalpose buvo pristatyta naujai
išleista Adelės Dirsytės maldaknygė "Marija, gelbėki mus".
Į renginį, kurį vedė Daina Kazlauskienė, atvyko Katalikų teologijos
fakulteto VDU dekanas mons. doc. dr.Vytautas Steponas Vaičiūnas,
knygų leidėjas Domas Akstinas, Snieguolė Jurskytė, surinkusi užsienio
kalbomis išleistų A.Dirsytės maldaknygių "Marija, gelbėki
mus" rinkinį, tremtiniai, politiniai kaliniai.
|
Naujos maldaknygės leidėjas Domas Akstinas
|
|
Netekome garbingo prelato
A.A
prel. Kazimieras Dulksnys (1910-1935-2001)
Panevėžio vyskupija 2001-aisiais
neteko penkto kunigo, vyskupijos patriarcho prelato Kazimiero
Dulksnio.
Kazimieras gimė 1910 m. vasario 9 d. Juozo ir Veronikos Dulksnių
šeimoje, buvo jauniausias. Be jo dar augo du broliai ir keturios
seserys. Ilgaamžiai, bet jau mirę tėvai buvo vidutiniai Skodinių
kaimo (Kupiškio parapija) ūkininkai.
Mokėsi K.Dulksnys Kupiškio pradžios ir vidurinėje mokyklose, Rokiškio
gimnazijoje, 1928-1931 metais - Kauno kunigų seminarijoje, Kaune,
Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. 1935 m. birželio
15 d. arkivyskupas Juozapas Skvireckas Kauno Arkikatedroje jį
įšventino kunigu.
|
Prel. Kazimieras Dulksnys
|
|
Vyskupas, žvelgiąs iš knygos puslapių
Okupacijos, nutraukusios pradėtus
istorikų darbus, lėmė tai, kad daugelis ryškių mūsų tautos asmenybių
dar tebedunkso užmaršties ūkuose, kuo toliau, tuo prieštaringiau,
nevienareikšmiškiau yra vertinamos. Viena tokių asmenybių yra
Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis, apie kurį
iki šiol lietuviškai buvo mažai rašyta. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
dvidešimtmetis, davęs pradžią mūsų istoriografijai, buvo nepakankamas
laiko tarpas tyrinėjimams. Be to, Vilniaus krašto okupacija taip
pat nepalankiai veikė... O kai buvo atgautas Vilnius, kitų okupantų
grėsmė daugelį istorikų išvijo iš tėvynės, atitolino nuo istorijos
šaltinių. Tai objektyvios sąlygos, dėl kurių buvo likęs užmarštyje
vyskupo I.J.Masalskio vardas. Neseniai viskas pasikeitė. Ši plačiai
išsiskleidusi asmenybė žvelgia į mus iš Viktoro Petkaus solidžios
knygos "Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis",
išleistos 2000 metais. Knyga buvo pristatyta pernai spalio 6 dieną
Verkių rūmuose. Nors autorius pabrėžė, kad šis veikalas nepretenduoja
į mokslinį kūrinį, yra tik pažintinio pobūdžio, bet kalbėję mokslininkai
- akademikas Antanas Tyla, kun. prof. Pranciškus Vaičekonis, dr.Juozas
Lebionka - pripažino knygos istorinę vertę, buvo dėkingi autoriui
už surastus ir pirmą kartą publikuojamus šaltinius.
|
Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis
(1729-1794)
|
|
Atėjo euras
Naujametinę naktį Europa iškart prarado
dalį savo nacionalinės kultūros, materializuotos piniginiuose
ženkluose. Istorinės valiutos - markės, frankai, liros, pesetai,
guldenai - tapo tik numizmatų objektu. Juos pakeitė naujas piniginis
vienetas - euras. Jau prieš kelis mėnesius tie, kurie turėjo santaupų
vokiškomis markėmis, prancūziškais frankais, italų liromis, ispanų
pesetais, olandų guldenais ir kitomis Europos valiutomis, gerokai
pasinervino: kas nutiks jų finansinėms "atsargoms"?
Žinoma, didieji finansiniai makleriai jau seniai žinojo, ką daryti
su savo kapitalais.
|
50 eurų banknotą apžiūri Bangkoko (Tailandas)
banko tarnautoja
|
|
Į Naujuosius įžengus
Pradėjome dar vienus trečiojo
tūkstantmečio metus. Įžengus į 2002-uosius, reiškia, kad netrukus
švęsime Nepriklausomybės atkūrimo dvyliktąsias metines. Kai palygini
prieškario Nepriklausomos Lietuvos per tokį pat laikotarpį pasiektus
laimėjimus, nejauku darosi. Juolab kad 2001 metais į priekį nedaug
pasistūmėta... Tai buvo greičiau politinių žaidimų, didieji kėdžių
perstatinėjimo metai, faktiškai pamirštant valstybės kūrimo procesą.
Per metus visiškai žlugo vadinamoji naujoji politika, apie kurią
dabar nė puse lūpų neužsimenama. Lyginant prieškario Lietuvos pasiekimus
(ypač žinant, koks nuniokotas kraštas atiteko Nepriklausomybės kūrėjams)
su dabartiniais pasiekimais, susidaro nekoks įspūdis. Dabar ir lyginti
vengiama, teigiant, jog laikai pasikeitė ir pan. Tačiau visi pripažįsta,
jog iš istorijos privalu mokytis.
|
|
|
|