Atnaujintas 2004 rugpjūčio 27 d.
Nr.64
(1267)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Padėkos ir vilties eisena į Šiluvą

Prof. Vytautas Landsbergis
ir Vokietijos Bundestago
prezidentė prof. Rita Ziusmut

Bent dešimt metų dalyvauti
eisenose kartu su keliaujančia
Fatimos Dievo Motinos statula,
primenančia tai, ką Marija
pasakė žmonėms pasirodymų
metu Fatimoje, pažadėjo ir žodį
ištesėjo tarptautinė katalikiška
Tradicijų, šeimos ir nuosavybės
gynimo asociacija

Eisenos dalyviai prie Kelmės
apylinkės teismo, kur sovietmečiu
vyko s. Gemos Stanelytės
teismas. Kalba Antanas Račas
(viduryje), dešinėje - Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis

Fatimos Dievo Motinos statulą
neša A.Sėjūnas ir prof.
V.Landsbergis, už jų - Vokietijos
Bundestago deputatai
V.fon Štetenas
ir K. J. Laumanas. 1996 m.

Eisenos dalyviai 1994 metais
Algimanto Bitvinsko
ir asmeninio archyvo nuotraukos

Šie žmonės eisenose į Šiluvą
dalyvaudavo sovietmečiu,
jie eina ir laisvoje Lietuvoje

1993 metais buvo atnaujintos sovietmečiu garsėjusios ir tuometę valdžią gąsdinusios Eucharistijos bičiulių eisenos į Šiluvą. Iniciatyvos organizuoti ėmėsi Kelmės Sąjūdžio dalyviai. Idėją, matyt, paskatino sovietmečiu vykęs s. Gemos Stanelytės teismas Kelmėje. Eisenos dieną, ankstų rytą, vykdavo trumpas mitingas prie teismo pastato, kur liudytojai pasakodavo prisiminimus apie šį teismą. G.Stanelytė buvo nuteista, o kad nevyktų eisenos, buvo išgalvotas „kiaulių maras“, kurio pretekstu Šiluvos ir Tytuvėnų apylinkės buvo apsuptos glaudžiu Rusijos kareivių ir vietinių draugovininkų žiedu. Niekas be specialių leidimų nebuvo įleidžiamas į apsuptą teritoriją. Visa tai dar nebuvo išblėsę iš žmonių atminties. Ėjimu su malda į Šiluvą buvo norima prisiminti ir pagerbti tuos, kurie per ilgą draudimų ir persekiojimų laikotarpį dirbo ir aukojosi dėl tikėjimo išsaugojimo, neleido užgesti laisvės vilčiai, taip pat norėjo padėkoti Visagaliui ir mūsų Užtarytojai Marijai už atgautą laisvę bei paprašyti padėkoti sukurti žmogaus orumą atitinkančią valstybę. Jau tuomet buvo akivaizdu, kad be krikščioniškosios moralės toli nenueisime. Tradicijos atgaivinimą palaiko ir Bažnyčios atstovai, ir Lietuvos Sąjūdžio taryba bei pirmasis atkurtos valstybės vadovas prof. V.Landsbergis, dalyvavęs visose atgijusiose eisenose Šiluvoje. Bent dešimt metų dalyvauti eisenose kartu su keliaujančia Fatimos Dievo Motinos statula, primenančia tai, ką Marija pasakė žmonėms pasirodymų metu Fatimoje, pažadėjo ir žodį ištesėjo tarptautinė katalikiška Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacija. Ši organizacija pirmoji ištiesė pagalbos ranką nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai. 1990 metais per 130 dienų visuose kontinentuose, 26 valstybėse, po peticija, reikalaujančia pripažinti Lietuvos teisę į laisvę, buvo surinkta per 5,2 mln. parašų. Peticija buvo nuvežta į Maskvą ir perduota tuomečiam SSRS prezidentui M.Gorbačiovui 1990 metų gruodžio pradžioje. Atsitiko taip, kad iš Maskvos į Vilnių delegacija traukiniu grįžo kartu su Vilkaviškio vyskupu J.Žemaičiu, MIC. Važiavusieji tuo pačiu vagonu niekad nepamirš vyskupo ir delegacijos narių giedamų Marijai giesmių, skambėjusių visą kelionės metą…

Grįžusią į Vilnių delegaciją priėmė prof. V.Landsbergis, kuris nuoširdžiai padėkojo už paramą Lietuvai, pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių, tarp jų ir kelios dešimtys JAV kongresmenų, pasirašė po peticija. TFP delegacijos vadovas Kajus Kraveras da Silveira atkreipė Lietuvos vadovo dėmesį į tai, kad blogybės iš Vakarų gali Lietuvoje plisti greičiau negu tai, kas gera, nes žmonių sielos gali būti ateistinių dešimtmečių pažeistos, jog, prašant Dievo palaimos ir Marijos globos, Lietuva galėtų išvengti daug blogybių… Prof. V.Landsbergis paprašė ir ateityje nepamiršti Lietuvos ir padėti žmonėms nenutolti nuo krikščioniškųjų vertybių. TFP asociacija to prašymo nepamiršo: kasmet atvyksta jos delegacijos į Lietuvą. Ir šiais metais TFP delegacija su Fatimos Dievo Motinos statula dalyvaus eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Kaip ir ankstesniaisiais metais, bus einama iš Tytuvėnų ir iš Raseinių pusės nuo ant Dubysos kalno esančio Katauskių kaimo. Iš Tytuvėnų maldininkai išeis 8.30 val., nuo Katauskių kalno – 9 val. Su eisenos dalyviais nuo Raseinių pusės kartu eis Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Keliaujančiuosius pro Kelmę kviečiame iki 7.30 val. užsukti į Kelmę, kur Atgimimo aikštėje (prie Kultūros centro) prisiminsime Sąjūdį, atvedusį į Kovo 11-ąją, iškelsime trispalvę, paminėsime Laisvės dieną, po to, nuvykę į Tytuvėnus, kartu eisime į Šiluvą. Su vykstančiais per Kelmę eisenos dalyviais bus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kurį pasitiksime 7.15 val. prie įvažiavimo nuo Šiaulių pusės į Kelmę.

Rugpjūčio 29-ąją eikime kartu į Šiluvą ir pasakykime sau bei visiems: be krikščioniškos doros nebus gražesnės Lietuvos!

Antanas RAČAS,
Kovo 11-osios
Nepriklausomybės Akto signataras

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija