|
|
Keliame
į tave rankas, Marija
Kaip mes galima atsidėkoti Švč. Mergelei Marijai
už gausų javų derlių, kitas gamtos dovanas? Tai savo kukliomis pastangomis
nuo senų laikų darome garsiuosiuose, dvasinguose Žolinės atlaiduose
Pivašiūnuose. Daug metų lankausi šiuose atlaiduose, juose niekad
nepavargstu, o grįžtu į namus dvasiškai dar labiau sustiprėjęs,
atsigavęs.
|
|
|
Pasakykime
gana
Melskime Viešpatį Dievą, prašykime Mergelę Mariją,
kad ji būtų mūsų užtarėja, bet nereikalaukime stebuklo. Apvaizda
netolimoje praeityje Lietuvą apdovanojo stebuklu. Be kraujo praliejimo
atgavome laisvę ir nepriklausomybę. O ką mes Jam už tai? Net nepadėkoję
nusivijome aukso veršį.
|
|
|
Perspėjimas
Nepaisant katalikų nuolankumo kitatikiams, klaidatikiams,
satanistams, bedieviams bei komunistams, negalėjome mes, tikintieji,
išvengti šių žmonių agresijos, kuri iš pradžių pasireiškė gatvėse
brukant savo klaidingus raštus, per spaudą ir televizijas, o dabar
jau vyksta pačioje mūsų Bažnyčioje prisidengus katalikais, vykdančiais
ekumeninę evangelizaciją. Iš tikrųjų tai atviras kerštas mūsų Bažnyčiai,
nes, priimdami sakramentus (Komuniją, Santuokos sakramentą), šie
evangelizuotojai ardo mūsų tikėjimą ignoruodami mus iš esmės. Kaip
tai vyksta? Įsiskverbiama į visus katalikiškus judėjimus, prieinama
prie kunigų ir vienuolių, savi žmonės įkišami ten, kur turi eiti
Šv. Dvasios pakviesti.
|
|
|
Tenegęsta
vilties žvaigždė
Viena svarbiausių žmogaus dvasinių vertybių yra
viltis. Kaip negalima įsivaizduoti gyvo medžio be šaknų, taip neįmanoma
suprasti žmogaus gyvenimo be vilties. Ji suteikia pasitikėjimo savo
jėgomis bei galimybėmis, neleidžia įsigalėti abejonėms, skatina
veikti. Bet koks nusivylimas gali virsti tragedija, silpnavalį nustumti
į pražūtį, į paties savęs susinaikinimą. Tik valingas žmogus gali
pasipriešinti netgi didžiausioms gyvenime pasitaikančioms audroms.
|
|
|
Kas
atgaivins sužvarbusias širdis
Našlė, anksti netekusi autoavarijoje žuvusio
vyro, viena augino penketą vaikų. Visi buvo berniukai ir dargi gerokai
padykę. Kol buvo gyvas jos vyras sūnumis rūpinosi tėvas. Ypač
nelengva pasidarė moteriai, kai jos sūnūs įkopė į paauglystės amžių.
Prasidėjo tarpusavio peštynės, neaiškios draugystės, pasimatymai
ir kt. Moteris bandė savo atžalas auklėti pasitelkdama vadinamąją
liaudišką pedagogiką, bet vaikai ėjo vis dykyn ir dykyn
|
|
|
Užmiršk
Kauno dieną!
Parašyti paskatino pats Kauno dienos žurnalistas
Leonas Žalys. 2003 metų rugpjūčio gale išleidau savo knygą Šeima
Tauta Valstybė. Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas K.Starkevičius
pažadėjo duoti patalpą šiai knygai pristatyti. Jis taip pat patarė
užeiti į Kauno dieną ir paprašyti L.Žalį, kad jis įdėtų trumpą
pranešimą apie tai. Aš nedelsdamas nuvykau į Kauno dienos redakciją,
įteikiau savo knygos egzempliorių L.Žaliui ir paprašiau Kauno dienoje
pranešti apie jos pristatymą. Mano dideliam nustebimui, L.Žalys
paėmė tą knygą, net nežvilgtelėjęs į jos viršelį, padėjo ant stalo
ir žiūri man į akis nieko nesakydamas, ar jis įdės laikraštyje pranešimą.
Aš, kiek palaukęs ir nieko iš L.Žalio neišgirdęs, išėjau. Koridoriuje
sutikau pažįstamą Kauno dienos žurnalistę ir jos paprašiau pagarsinti
apie mano knygos išleidimą, be to, įteikiau knygos egzempliorių.
|
|
|
Šalia
vadovėlio ir Kregždutė
Į duris beldžiasi Rugsėjo 1-oji. Moksleivių tėveliai
skuba savo atžalas aprūpinti sąsiuviniais, pieštukais, parkeriais,
pasiekimų knygutėmis ir t.t. Ir tai suprantama, nes ne laikas tuo
rūpintis, kai skambutis pakvies mokinius į klases.
Daugelis moksleivių ir vėl pasirinks tikybos,
o ne etikos pamokas. Kaip būtų naudinga, kad tikybos pamokas lankysiantys
moksleiviai jau dabar užsiprenumeruotų jiems skirtą laikraštuką
Kregždutė ir per tikybos pamokas šalia tikybos vadovėlio gulėtų
ir šis leidinukas. Tai papildomas žinių šaltinis, norint puikiai
įsisavinti tikybos mokymo programą, norint save dvasiškai tobulinti.
|
|
|
Televizijos
laidų barškalai
Pastaraisiais mėnesiais televizijos debatų laidas
stebintiesiems turi atrodyti, jog kažkas ne taip, jei jose nepasirodo
du, lyg etatiniai, triukšmingi TV artistai Rolandas Pavilionis
ir Julius Veselka. Šalia ar už jų dažniausiai pasodinamas ir koks
nors savo kruvinu komunistinio režimo paveldu besididžiuojantis
senbolševikis. Na, ir prasideda agitpropinis barškėjimas, skirtas
tiesai, faktams ir logikai nuslopinti.
|
|
|
Pastebėjimai
Dažnai klausausi per radiją Sveikinimo rato,
vedamo laidos vedėjos Loretos. Berods kai buvo sveikinami Jonai
ir Janės, mane nustebino vedėjos pasakymas: Sveikinimuose neminėkite
Dievo vardo: netinka, šventvagiška, kai minimas Dievas, turtas,
pinigai. Nejaugi? Jei žmonėms patinka siunčiant sveikinimą paminėti
Dievo vardą, tegu sako; jei ne tegul nesako. Bet drausti, manau,
netinka. Tikinčius žmones tai skaudina. Man tai primena draudimą
giedoti Lietuvos himną radijo ir televizijos programų pradžioje
ir pabaigoje bei Trispalvės nebūtiną kėlimą per valstybei svarbias
šventes. Dievo neminėti, himno negiedoti, vėliavos nekelti! Kodėl
taip daroma? Kur mes einame? Kuo mes tapsime kosmopolitais ar
anarchistais?
|
|
|
Bestuburis
liberalizmas
Jau ne vieną kartą buvau susirengęs parašyti ta
skaudžia antimoralės tema, bet vis atidėliojau. Tačiau birželio
21 dieną pamačiau ant vieno pigaus laikraštėlio viršelių tokių grožybių,
kad man užėmė kvapą. Tikrai nepriklausau dabar įžūliai propaguojamiems
kietiems vyrukams ar kokiems dvasiniams runkeliams, todėl man
matyti ir girdėti dažnai per žiniasklaidą rodomą bjaurastį ir visokį
seksualinį purvą būna tikrai sunku. Rašau šį laišką norėdamas atkreipti
atitinkamų tarnybų ir žinybų dėmesį į tą problemą. Atrodo, kad demokratija
kai kam tėra tik savo gyvuliškų instinktų atpalaidavimas ir pasipelnymas
iš įvairių žmonių silpnybių bei žemų instinktų.
|
|