Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Darbai
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vėl buvo Baltijos kelias

Tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos nešė simbolinę gyvų lauko gėlių puokštę, priminusią rugpjūčio 23-iąją Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Nors trumpa mūsų istorija, bet ir mes mėgstame minėjimus. Tarsi mažai laiko turėdami, net nesulaukiame tikrai svarbių jubiliejų. Taip daro žmonės, kai jų amžius artėja į pabaigą. Bendraklasiai, kol jauni, susitikinėja kas dešimt, penkiolika metų. Kuo amžius vyresnis, tuo dažnėja susitikimai, pagaliau pasidaro kasmečiai. Galima numanyti kodėl: gal vyresni žmonės turi daugiau laiko, o gal pamano, kad kiekvienas susitikimas gali būti paskutinis, ir nori kiekvienu pasinaudoti. Ne vienam jis paskutiniuoju ir tampa…

Neignoruokime istorijos

Ne tas yra vergas, kuris nešioja grandines, bet tas, kuris jas bučiuoja.

            Senas priežodis

Vyresniojo amžiaus žmonės gerai prisimena klaikiai kruviną penkiasdešimt metų trukusią naktį, užgulusią mūsų tėvynę. Nekaltų Lietuvos žmonių žudymai ir trėmimai į sovietinius lagerius badui, šalčiui, pažeminimams ir nužmoginimams, pagaliau beprasmėms mirtims. Klaikūs ilgos nakties košmarai negali išnykti akloje užmarštyje, nustumti į istorijos šiukšlyną. Tai būtų didžiausias absurdas, tai niekingas spjūvis į garbingą mūsų tautos istoriją.

Tamara svajoja apie
Prezidento rinkimus

Mane sudomino Lilijanos Miškinienės straipsnis „Pokalbis su profesore, bet ne apie teisę“ („ XXI amžius“, 2004 07 21). Prieš akis iškilo prof. Tomos Birmontienės paveikslas, dažnai girdimas ir matomas per žiniasklaidos priemones. Paprastai per dažnas pasirodymas sukelia įtarumą. Įtarumą sukėlė ir L.Miškinienės straipsnis. Štai kelios L.Miškinienės mintys: „Ir, matyt, ne veltui jos (t.y. T.Birmontienės – A.S.) pavardė buvo paminėta tarp kandidatų į Lietuvos Prezidento postą”. Straipsnio pabaigoje tarsi yla iš maišo išlenda dar tikresnis vaizdas: „Linkime išplėsti įvaizdžio formavimo diapazoną, nes, manau, po penketos metų prof. T.Birmontienės pavardė turėtų rasti atgarsį daugelio rinkėjų širdyse. Juk turi ateiti moteris kurti Lietuvą. O darbas Prezidentūroje jai tik dar labiau suteiks naudingos patirties”.