Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Darbai
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pakartota Baltijos kelio grandinė

850 metrų ilgio tautinių spalvų austinę juostą laikė šimtai įvairaus amžiaus žmonių Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Į neperskiriamą grandinę, kaip ir prieš penkiolika metų Baltijos kelyje, Vilniaus Katedros aikštėje sustoję žmonės pirmadienį susivienijo bendroje maldoje už Tėvynės laisvę ir vienybę.

Skambant istorinei Baltijos kelio dainai, perduodami vieni kitiems gėlių puokštę nuo Gedimino kalno iki Katedros aikštės nunešė jaunuoliai, kurie dar būdami vaikai lygiai prieš 15 metų dalyvavo visas Baltijos šalis sujungusioje akcijoje. Nuo Gedimino bokšto nutiesta ir ilgiausia Lietuvoje trispalvė - 850 metrų ilgio tautinių spalvų austinė juosta, kurią laikė šimtai įvairaus amžiaus žmonių - nuo žilagalvių senelių iki mažų vaikų.

Tas nelemtas dopingas

Olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna

Lietuvos olimpine viltimi vadintas ir vadinamas disko metikas Virgilijus Alekna, laimėjęs disko metimo varžybose sidabro medalį nusviedęs diską 69 m 89 cm, nusileido vengrui Robertui Fazekašui, nusviedusiam įrankį 70 m 93 cm. Skirtingai nuo kitų sportininkų, kurie dėl savo pralaimėjimų kaltino per stiprų vėją ar blogus teisėjus, V.Alekna vyriškai ir ramiai pareiškė, kad nugalėjo stipriausias. Beje, Sidnėjaus olimpiados aukso medalio laimėtojas V.Alekna per pastaruosius dvejus metus įvairiose tarptautinėse varžybose nebuvo užėmęs žemesnės nei trečiosios vietos. Jam taip pat priklauso antrasis rezultatas pasaulyje per visą disko metimo istoriją – 73,93 m. O Atėnuose V.Aleknos pasiektas rezultatas iki R.Fazekašo metimo buvo olimpinis rekordas.

Įvykęs skandalas – pamoka
ir perspėjimas ateičiai

Mindaugas BUIKA

Sankt Piolteno kunigų seminarija

Kunigų seminarija buvo uždaryta

Netrukus prasidėsiantys naujieji mokslo metai taip pat ir dvasininkų formacijos centruose, kunigų seminarijose, be to, Austrijos Katalikų Bažnyčią sukrėtęs skandalas, dėl kurio teko uždaryti Sankt Piolteno vyskupijos seminariją, turėtų būti gera paskata atnaujintam budrumui sutelkti ir pasitvarkyti, kad būtų išvengta panašių skaudžių atvejų, duodančių pretekstą tolesniems laicistinės žiniasklaidos išpuoliams prieš tikėjimą.

Padėkos ir vilties eisena į Šiluvą

Prof. Vytautas Landsbergis ir Vokietijos Bundestago prezidentė prof. Rita Ziusmut

1993 metais buvo atnaujintos sovietmečiu garsėjusios ir tuometę valdžią gąsdinusios Eucharistijos bičiulių eisenos į Šiluvą. Iniciatyvos organizuoti ėmėsi Kelmės Sąjūdžio dalyviai. Idėją, matyt, paskatino sovietmečiu vykęs s. Gemos Stanelytės teismas Kelmėje. Eisenos dieną, ankstų rytą, vykdavo trumpas mitingas prie teismo pastato, kur liudytojai pasakodavo prisiminimus apie šį teismą. G.Stanelytė buvo nuteista, o kad nevyktų eisenos, buvo išgalvotas „kiaulių maras“, kurio pretekstu Šiluvos ir Tytuvėnų apylinkės buvo apsuptos glaudžiu Rusijos kareivių ir vietinių draugovininkų žiedu. Niekas be specialių leidimų nebuvo įleidžiamas į apsuptą teritoriją. Visa tai dar nebuvo išblėsę iš žmonių atminties. Ėjimu su malda į Šiluvą buvo norima prisiminti ir pagerbti tuos, kurie per ilgą draudimų ir persekiojimų laikotarpį dirbo ir aukojosi dėl tikėjimo išsaugojimo, neleido užgesti laisvės vilčiai, taip pat norėjo padėkoti Visagaliui ir mūsų Užtarytojai Marijai už atgautą laisvę bei paprašyti padėkoti sukurti žmogaus orumą atitinkančią valstybę.

Gera širdis nuotolių nežino

Benjaminas ŽULYS

Už paramą vaikai J.P.Kedžiui įteikė gėlių

Talka lietuvių tautai

Septintą kartą su gausiomis labdaros dovanomis daugiavaikėms Lietuvos šeimoms į Kauną atvyko Australijos lietuvis Jonas Petras Kedys. Jis pagal pareiškimus, prašymus ir vietos seniūnų rekomendacijas vėl nutarė paremti dešimt ir daugiau vaikų turinčias šeimas. Garbiojo altruisto susitikimas su šių šeimų atstovais, daugiausia – motinomis ir vaikais, įvyko Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje. O toji parama – po du tūkstančiai litų kiekvienai šeimai – vis šis tas gausios šeimos bendruomenei. Apdovanotųjų šeimų susidarė trylika.

Vėl buvo Baltijos kelias

Tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos nešė simbolinę gyvų lauko gėlių puokštę, priminusią rugpjūčio 23-iąją Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Nors trumpa mūsų istorija, bet ir mes mėgstame minėjimus. Tarsi mažai laiko turėdami, net nesulaukiame tikrai svarbių jubiliejų. Taip daro žmonės, kai jų amžius artėja į pabaigą. Bendraklasiai, kol jauni, susitikinėja kas dešimt, penkiolika metų. Kuo amžius vyresnis, tuo dažnėja susitikimai, pagaliau pasidaro kasmečiai. Galima numanyti kodėl: gal vyresni žmonės turi daugiau laiko, o gal pamano, kad kiekvienas susitikimas gali būti paskutinis, ir nori kiekvienu pasinaudoti. Ne vienam jis paskutiniuoju ir tampa…

Pašventintas paminklas partizanams

Renginyje dalyvavę kunigai ir LLKS pirmininkas dimisijos kapitonas J.Čeponis

Kupiškio rajono Šimonių seniūnijoje, prie Puožgirio miško, pašventintas paminklas, skirtas Algimanto apygardos Algirdo kuopos aštuoniems partizanams: Vladui Valikoniui-Šernui, Bonifacui Dūdai-Pisoriui, Domui Matulioniui-Eimučiui, Luciui Černiui-Laisvūnui, Vladai Matulionytei-Rožei, Povilui Matulioniui, Petrui Velaniškiui, Povilui Garbėnui-Šarkiui, Baliui Vaškeliui-Kęstučiui. Apie B.Vaškelį žinios buvo pateiktos tik šventinant paminklą ir jo pavardę pageidavo įtraukti į sąrašus.

Partizanams atminti

Klebonas kun. Kęstutis Vosylius (kairėje) pašventino atminimo lentą

Garliava. Rugpjūčio 22-ąją, Juodojo kaspino dienos išvakarėse, minint Baltijos kelio penkioliktąsias metines, Garliavoje atidengta paminklinė lenta, skirta 1947 metais nužudytiems partizanams atminti.

Už tėvynę žuvusiųjų paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Garliavos Šv. Trejybės bažnyčioje. Šv. Mišias aukojęs kun. Mindaugas Martinaitis kvietė maldai už tuos jaunus žmones, kurie tam tikru laiku, tam tikromis istorinėmis sąlygomis paaukojo tai, ką turėjo brangiausia – savo gyvybę.

Dvasinė konferencija

Kan. Mindaugas Puidokas pasakoja apie Švč. Mergelę Mariją

Alytus. Tradicinė lietuvių šventė Žolinė skambiais akordais nuvilnijo Alytuje. Po šv. Mišių maldininkai Šv. Angelų Sargų bažnyčioje susitelkė apmąstymams dvasinėje konferencijoje „Tave lydėjo visada dievybės atspindys“.

Susirinkusiuosius sveikino Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorius Albinas Minkevičius ir perdavė nuoširdžius miesto mero Vytauto Kirkliausko ir savivaldybės administracijos direktoriaus Felikso Džiauto linkėjimus. Dekanas kun. Arūnas Užupis linkėjo, kad Dievo Motina nepaliautų stiprinti bręstančią Maironio išgiedotą lietuvio dvasią, apglėbtų visus ir pamalonintų vienybės bei atsparumo dovana. „Dienos namų“ direktorė Kristina Bondareva prisiminė šviesaus atminimo garbės pilietį kunigą Praną Gavėną, kurio iniciatyva ir pastangomis Alytaus miestas bei jo gyventojai 1995 metais buvo patikėti Švč. Mergelės Marijos globai, dėkojo Rožinio maldos grupių vadovei Elenai Gausienei, s.Birutei Dimšaitei, „Caritas“ vadovei Aldonai Vasiliauskienei, kurios Dievo Motinos pavyzdžiu savanoriškai dirbdamos kuria šviesų tikinčiųjų pasaulį mūsų parapijoje.

Mūsų diakonas – jau primiciantas

Kun. Andrius Šukys (kairėje) su Utenos jaunimo grupe

Utena. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje metus diakonu dirbęs Andrius Šukys liepos 25 dieną tapo kunigu. Panevėžio Katedroje jį į kunigus įšventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Kitą dieną kun. A.Šukys gavo vyskupo paskyrimą atlikti tarnystę Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vikaru, tai yra klebono padėjėju.

Rugpjūčio 1 dieną pirmosios šv.Mišios, vadinamos primicija, aukotos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Per šv. Mišias giedojo Sumos ir „Vox Animae” chorai, su kuriais kunigą Andrių sieja kūrybinis bendradarbiavimas. Primicijose dalyvavo jaunojo kunigo tėvai, sesuo, giminės, artimieji, draugai. Vakare aukotos šv.Mišios jaunimui. Jose giedojo vaikų ir jaunimo choras „Spindulėlis”, vadovaujamas Laimos Gimbutienės, ir „Saulės” gimnazijos ansamblis, vadovaujamas Vilijos Jonuškienės.

Paminės kunigystės auksinį jubiliejų

Kunigas Zigmantas Gustainis

Sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje vyks Šv. Liudviko atlaidai. Tą dieną brangaus svečio Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio laukia tikintieji, kuris 9 val. aukos šv.Mišias, teiks Sutvirtinimo sakramentą.

Šv.Liudviko atlaidų dieną savo kunigystės auksinį jubiliejų švęs ir šios parapijos kunigas altaristas Zigmantas Gustainis. Kunigystės jubiliejinės pamaldos prasidės 11 val. pagarbiu vyskupo ir jubiliato sutikimu. Iškilmingas šv. Mišias koncelebruos kunigas jubiliatas ir vyskupas bei svečiai kunigai.

Konvulsijos

Petras KATINAS

Premjeras ir valdančiosios partijos vadas kartu su žmona penkias dienas praleido didžiausiame pasaulyje kruiziniame laive „Queen Mary 2“, stovinčiame Atėnų pakrantėje. Ten jie buvo atvykę stebėti olimpinių žaidynių varžybų. Pasak ponios K.Brazauskienės, jos vyras daug bendravo su politikais iš kitų posovietinių šalių, irgi tapusiais dideliais sporto sirgaliais. Beje, be žinomų pasaulio politikų, šiame kruiziniame laive poilsiavo ir kiti. Tarp jų buvo ir Lietuvos atstovų. Pavyzdžiui, ištikimas partijos veikėjas Šiaulių meras Vytautas Juškus, „VP Market“ valdybos pirmininkas Baltijos šalyse ir Lenkijoje Ignas Staškevičius bei panašus „elitas“.

Su vasaros pabaiga – rinkimų kampanijos pradžia

Rinkimų kampanija, oficialiai jai dar net neprasidėjus, įgauna stebėtiną pagreitį ir įvairias pritraukiančias formas. Partijų prezidiumai, tarybos ar kitos vykdančiosios jų institucijos iš sostinės, kur įsikūrę partijų štabai, būriais traukia į provinciją, dažniausiai į gamtos prieglobstį, tarsi norėdami pasakyti, kad savo globa priartėja prie vargstančios liaudies. Eksprezidentai ir ekspremjerės vietoje savo įkurtų bankrutuojančių partijų kuria naujas koalicijas viliojančiais pavadinimais, jungiančias kažkokius neaiškius judėjimus ar partijas ir ieškančias naujų patiklių rinkėjų, balsuosiančių už jų iškeltus iš įvairių pašalių surinktus neaiškius asmenis, pavadintus “žinomais politikais”. (Tokių niekam negirdėtų, niekuo nepasižymėjusių ir nieko gera nenuveikiančių „politikų”, priklausančių ruso oligarcho partijai, puokštę Lietuvos rinkėjai jau sugebėjo įpiršti Europos Parlamentui.)