|
Konvulsijos
Petras KATINAS
Premjeras ir valdančiosios partijos vadas kartu su žmona penkias dienas praleido didžiausiame pasaulyje kruiziniame laive Queen Mary 2, stovinčiame Atėnų pakrantėje. Ten jie buvo atvykę stebėti olimpinių žaidynių varžybų. Pasak ponios K.Brazauskienės, jos vyras daug bendravo su politikais iš kitų posovietinių šalių, irgi tapusiais dideliais sporto sirgaliais. Beje, be žinomų pasaulio politikų, šiame kruiziniame laive poilsiavo ir kiti. Tarp jų buvo ir Lietuvos atstovų. Pavyzdžiui, ištikimas partijos veikėjas Šiaulių meras Vytautas Juškus, VP Market valdybos pirmininkas Baltijos šalyse ir Lenkijoje Ignas Staškevičius bei panašus elitas.
Tačiau, vos grįžęs iš Atėnų, partijos vadas susidūrė su maištu savo partiniame laive. Mat vos ne pusė partijos tarybos, suprantamiau kalbant CK narių, nė už ką nenorėjo, kad būtų patvirtintas bendras rinkimų sąrašas su socialliberalais. Pasirodo, jaunesnieji koalicijos partneriai neverti tokios garbės. Tiesą sakant, tos garbės socialliberalams bendrajame sąraše ne tiek jau daug ir teko. Netgi A.Paulauskas turėjo užleisti pirmąją vietą sąraše Č.Juršėnui. Ir tik A.Brazauskui pagrasinus, kad jis išvis nedalyvausiąs rinkimų kampanijoje ir neagituosiąs elektorato, jeigu bičiuliai nepritars bendrai rinkimų koalicijai, kai kurie koalicijos priešininkai apsiramino. Tik, aišku, neilgam. Nepraėjus nė dienai po šios dirbtinai sulipdytos koalicijos, savo sąskrydyje Ariogaloje vienas šios partijos vadų, Vilniaus skyriaus vadovas Seimo narys A.Kunčinas aiškino, jog ta koalicija su socialliberalais tapo tarsi akmuo po kaklu. Kiti partijos eiliniai jau atvirai prašneko apie bėgimą į V.Uspaskich partiją. Mat, pasirodo, ruso oligarcho grupuotė turi ideologiją, o A.Paulausko partija tik plaukia pasroviui, ir visas jų rūpestis tėra šiltų vietų valdžioje ieškojimas. Tokie aiškinimai, žinoma, skirti naiviam elektoratui. Juk niekas kitas labiau už socialdemokratus, sekančius savo vadu, net neįsivaizduoja savęs ne valdžioje. Todėl nieko stebėtina, kad partijoje, bent jau toje dar galutinai nesustabarėjusioje ir intelektualesnėje dalyje, bręsta nepasitikėjimas partijos vadu A.Brazausku. Pasak vieno tikro socialdemokrato, A.Brazauskas kuo toliau, tuo labiau demonstruoja autoritarinius sprendimus partijoje ir Vyriausybėje.
Negi tik dabar pastebėjo tokį reiškinį? Net pats pilkasis kardinolas Česlovas Juršėnas pareiškė atsisakysiąs visų savo įgaliojimų ir pareigų partijos hierarchijoje, jeigu nesusipratę partijos bičiuliai nepritars bendram sąrašui. Tai paveikė kai kurias karštas, daugiausia senųjų nomenklatūrininkų galvas. Bet vis dėlto už bendrą sąrašą balsavo tik 86 tarybos nariai, 64 buvo prieš, o 10 susilaikė. Iš tiesų tai jau kažkas visiškai nauja neokomunistų partijoje, žinant, kad ten nuo seno galioja įprastas SSKP demokratinio centralizmo principas. Kitas dalykas, valdantieji suvokė, kad jeigu A.Brazauskas visiškai nusišalintų nuo rinkimų agitacijos, partija liktų ne tik be vėliavos, bet ir be šansų ką nors reikšmingesnio pasiekti rinkimuose į Seimą. Č.Juršėnas juk yra tik nepakeičiamas užkulisinių intrigų meistras, jis negali atstoti charizmatišku padaryto A.Brazausko.
Kita vertus, buvusiems LDDP nomenklatūrininkams, A.Lukašenkos mylėtojams ir visiems komunarams kur kas malonesnė būtų koalicija su K.Prunskienės partija. Ten Maskvos ir Minsko mylėtojų kur kas daugiau nei socialliberalų gretose, o pats partijos lyderis ir Seimo Pirmininkas, tapęs tikrai valstybiškai mąstančiu žmogumi, ortodoksams labai nepriimtina figūra. Be to, socialliberalams neliko kitos išeities, kaip sutikti su A.Brazausko partijos diktatu. Juk socialliberalų viršūnės išsikovojo galimybę pakliūti į būsimąjį Seimą. Bet po rinkimų LDDP paprasčiausiai suvalgys socialliberalus, kaip pasielgė su socialdemokratais.
Kur kas malonesni žymūs visuomenės veikėjai susispietė gintarinės ledi kompanijoje. Štai antruoju sąraše įrašytas parlamentaras K.Bobelis, sėkmingai atlikęs užduotį sunaikinti tradicinę Krikščionių demokratų partiją, o trečiuoju valstybės išlaikomas Žemės ūkio rūmų vadovas, visokių kelių blokadų organizatorius ir įkvėpėjas J.Ramonas. Panašių iškiliųjų visuomenės veikėjų K.Prunskienės partijos sąraše gausybė. Nors pačioje visuomenėje daugelio jų pavardės retai kam žinomos. Nebent tuo, kad gynė Konstituciją ir priesaiką pažeidusį R.Paksą. Pati gintarinė ledi šiuos žmones vadina visuomenės lyderiais. Ką gi, ne pirmas kartas, kai prieš kiekvienus rinkimus vyksta, anot politikos apžvalgininko F.Jansono, skalpų medžioklė. Tai tik žmonių, prieš rinkimus tampančių elektoratu, kvailinimas.
Jeigu kalbėtume iš esmės, tai partijų sąrašuose pilna tokių, kuriems Seimo nario mandatas reikalingas vien tam, kad sutvarkytų savo reikalus, geriau ir sočiau pagyventų, pagaliau kelerius metus voliotų durnių. Tokių voliotojų yra ir dabartiniame Seime, ir visose frakcijose. Vieni stengėsi tik pakliūti į Stiliaus ar kitų spalvotų žurnalų puslapius, kiti pasipuikuoti televizijos ekranuose, o treti paprasčiausiai malė liežuviais. Štai senstelėjęs jaunalietuvis S.Buškevičius, prieš rinkimus vienos komercinės televizijos pakviestas, net į Malaizijos džiungles nuvyko, gyrėsi numetęs daug kilogramų svorio, atsinaujinęs morališkai. O užstalės ir aukštuomenės etiketo žinovas liberalcentristas A.Lydeka per nacionalinį radiją vos ne valandą postringavo apie moterų pliažo Palangoje privalumus. Štai kokie žmonės stovi prie valstybės vairo! Kiti Seimo nariai kartu su būsimuoju premjeru V.Uspaskich pajūryje skraidė vandens motociklais ir vos ne alpdami sveikino šių varžybų nugalėtoją Kėdainių dvaro šeimininką.
Žodžiu, turint galvoje sportines varžybas bei vykstančias olimpines žaidynes ir lyginant su Lietuvoje vykstančia rinkimų kampanija, pravartu būtų prisiminti tolimą istoriją. Pavyzdžiui, Romos imperatorius Neronas irgi tapo olimpinių žaidynių nugalėtoju važiavęs dvejetu arklių pakinkytu vežimu. Varžovai net nebandė pralenkti jo vežimo, nors važiavo kur kas puikesniais arkliais. Nebandė, nes žinojo, kad pralenkus Neroną teks atsisveikinti su gyvenimu. Tokios mintys kilo, kai vandens motociklų lenktynėse dalyvavę liberalcentristų parlamentarai maloniai sveikino nugalėtoją V.Uspaskich. O kaipgi kitaip? Juk gal tapęs Premjeru jis nepamirš parodyto nuolankumo ir suteiks kokią pelningą valdišką kėdutę?
Stebint tokius išsidirbinėjimus, aršias grumtynes dėl vietos partiniuose sąrašuose, demagogiškų pliurpalų laviną, galima išgirsti visko pradedant melioracijos grioviais, baigiant moterų pliažais. Tik jau ne apie valstybės reikalus, jos užsienio politiką, santykius su kitomis šalimis. Jeigu kuris ir drįsta prabilti apie tai, pavyzdžiui, apie grėsmę iš Rytų, tai tuoj pat suniekinamas, apšaukiamas landsbergininku.
Tokius dalykus, kai vadinamosios tradicinės partijos faktiškai virto grupių draugų nomenklatūra, ne ką mažesne kaip sovietiniais metais, skelbiamus partinius sąrašus politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius įvertino kaip asmenų sąrašą. Iš tiesų būsimuosiuose rinkimuose varžysis dirbtinai sulipdytos koalicijos keisčiausiais pavadinimais: A.Brazausko, V.Uspaskich, R.Pakso, pagaliau visiškas absurdas K.Prunskienės visuomenės lyderių koalicija. Atkuto netgi Nacionalinę centro partiją įkūręs signataras Romualdas Ozolas, irgi sudaręs net 60 asmenų sąrašėlį. Aišku, tai kur kas mažiau nei šimtai pretendentų V.Uspaskich, A.Brazausko ar K.Prunskienės sąrašuose. Anot vieno žinomo Lietuvoje žmogaus, kuriam pačiam pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybės metais teko padirbėti valdžios struktūrose, tie šimtai, ką ten šimtai tūkstančiai gelbėtojų, alkūnėmis besiveržiančių į Seimą, jam primena ankstyvuosius viduramžius, kai buvo visai rimtai diskutuojama, kiek tūkstančių velnių gali sutilpti ant adatos smaigalio. Ir nieko čia stebėtino. Nes, kaip mėgsta sakyti rusai, nori gyventi sugebėk suktis.
Tačiau šis rinkimų maratonas rodo, jog faktiškai sukarikatūrinama svarbiausia valstybės institucija Seimas. Šiame karikatūrinimo procese aiškiai pirmumo pelną iš darbo žmonių gynėjais apsiskelbusių socialdemokratų tvirtai perėmė Kėdainių dvaro šeimininkas. Pasirinkta taktika priversti Lietuvos žmones žiūrėti į viską tik per materialinių dalykų prizmę, žadant rinkėjams visus įmanomus buitinius malonumus. Pradedant didelėmis pensijomis, baigiant mokesčių už šildymą sumažinimu net iki 20 proc. Ir tai žadama padaryti jau per pirmąją uspaskichininkų kadencijos dieną. Be to, per pirmąsias vienuolika dienųdarbiečiai padidins neapmokestinamų pajamų minimumą nuo 290 iki 390 litų, o pensijas iki 480 litų! Ir tokius muilo burbulus pučia ne koks nors provincijos gatvinis rėksnys, o medicinos profesorius iš Kauno, paskelbtas vienu iš V.Uspaskich pavaduotoju.
Kažkodėl savo agitacijoje darbiečiai labai pamėgo skaičių 1. Štai per vieną dieną sumažins šildymo mokestį, per vienuolika dienų padidins pensijas, o per 1111 dienų pastatys Lietuvoje kažką panašaus į nepamirštamojo N.Chruščiovo žadėtą komunizmą. Įdomiausia, kad atsiranda tikinčiųjų šia fantastika. Tie tikintys nesuvokia, kad visi šie pažadų dalytojai tėra tik prisukamieji apelsinai žūtbūtinėje ruso oligarcho kovoje dėl valdžios.
Baigiantis savo kadenciją ir paskutinėse konvulsijose besiblaškantis Seimas pats pila vandenį ant oligarcho malūno. Štai neeilinė sesija buvo paversta pačio žemiausio lygio komedija. Iš pradžių priėmęs sprendimą uždrausti politinę reklamą per televiziją, Seimas po poros dienų persigalvojo ir leido televizijoms neribotai už pinigus reklamuoti politikus. Aišku, tuo labiausiai džiaugėsi Kėdainių dvaro šeimininkas. Nes toli gražu ne visi tie, sutūpę ant adatos smaigalio, turės pinigų savireklamai apmokėti. Užtat pakankamai jų turės V.Uspaskich. Nes pats išdidžiai pareiškė: Mūsų partijai pinigų nestinga. Išties niekas kitas jokiais pinigais, net iš biudžeto pasiimtais, oligarcho nepralenks. O atsidėkodamas valdančiajai daugumai už nutarimą, leidžiantį pūsti miglą per televizijas, oligarchas atšaukė savo sprendimą nebedalyvauti Seimo posėdžiuose. Tokie valdančiosios partijos išsidirbinėjimai dar kartą akivaizdžiai parodo, kam tiesiamas raudonas kilimas į valdžią.
© 2004 "XXI amžius"
|