|
Keliame į tave rankas, Marija
Kaip mes galima atsidėkoti Švč. Mergelei Marijai už gausų javų derlių, kitas gamtos dovanas? Tai savo kukliomis pastangomis nuo senų laikų darome garsiuosiuose, dvasinguose Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose. Daug metų lankausi šiuose atlaiduose, juose niekad nepavargstu, o grįžtu į namus dvasiškai dar labiau sustiprėjęs, atsigavęs.
O šiemet į Pivašiūnus suvažiavo ypač daug maldininkų pažvelgus į jų minias, susidarė įspūdis, kad čia suvažiavo visa Lietuva... Oras buvo gražus, pamaldos iškilmingos, jose dalyvavo daug kunigų, Lietuvos vyskupų, taip pat ir svečias iš Vokietijos. Šv. Mišias aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis, procesijai vadovavo ir Švč. M. Marijos litaniją giedojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Labai balsingai giedojo ne vien choras, bet ir kiti čia susirinkusieji. Žmonės nuoširdūs, kultūringi, tokioje jų gausoje nebuvo spūsties, vieni kitiems buvo atlaidūs, dėmesingi. Gražu ir tai, kad į tokią šventę suvažiavo giminės, draugai, po šv. Mišių susėdę kur pavėsyje pasikalbėjo, pasipasakojo, kaip kur užaugo derlius, kaip susiklostė vaikų gyvenimai, kokia kieno sveikata, gražiai pasivaišino. Man visa tai primena vaikystę, kai mūsų tėvai, giminės taip pat gražiai šią šventę paminėdavo. Tiesa, sovietiniais laikais kai kuriose šeimose toks bendravimas buvo gal kiek atslūgęs daug kas bijojo... Dabar gražiosios, dvasingosios tradicijos grįžo, nes visi pamatėme, kokius karčius vaisius dabar skiname po okupacijos metų, kai tauta buvo verčiama gyventi be Dievo. Kiek dabar vyksta savižudybių, kitų nelaimių, veši paleistuvystė, girtavimas, narkomanija, valdininkų korupcija! Apie tai galima daug kalbėti. Ir tik aukštai iškėlę rankas į Švenčiausiąją Mergelę Mariją melskimės ir prašykime ne tik užtarimo, bet ir atleidimo už mūsų ir kitų klaidas, nesantaikas, kitas blogybes.
Artėja rinkimai. Žmonės, nesutrikime, išrinkime vieną kartą į Seimą dorus, teisingus, tikinčius Dievą mūsų tautos atstovus juk yra iš ko pasirinkti. Išrinkime ir tuos, kurie dalyvavo Baltijos kelyje susikabinę ne vien rankomis, bet ir susilieję širdimis už Lietuvos ateitį. Nerinkime tų, kurie tą dieną puotavo pirtelėse ar kitur, žiūrėdami, kuo viskas baigsis. Ir kaip labiau įtikti didelei kaimyninei šaliai. Pasistenkime, kad kitais metais nuvykę į Pivašiūnus prie Švč. Marijos altoriaus galėtume jai padėkoti, kad apšvietė mums protus ir į Seimą išrinkome dorus žmones.
Juozas NAGINIONIS
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|