Atnaujintas 2004 rugpjūčio 27 d.
Nr.64
(1267)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Perspėjimas

Nepaisant katalikų nuolankumo kitatikiams, klaidatikiams, satanistams, bedieviams bei komunistams, negalėjome mes, tikintieji, išvengti šių žmonių agresijos, kuri iš pradžių pasireiškė gatvėse brukant savo klaidingus raštus, per spaudą ir televizijas, o dabar jau vyksta pačioje mūsų Bažnyčioje prisidengus katalikais, vykdančiais ekumeninę evangelizaciją. Iš tikrųjų tai atviras kerštas mūsų Bažnyčiai, nes, priimdami sakramentus (Komuniją, Santuokos sakramentą), šie evangelizuotojai ardo mūsų tikėjimą ignoruodami mus iš esmės. Kaip tai vyksta? Įsiskverbiama į visus katalikiškus judėjimus, prieinama prie kunigų ir vienuolių, savi žmonės įkišami ten, kur turi eiti Šv. Dvasios pakviesti. O vėliau išjuokia, palieka, išduoda ar net simuliuoja šizofreniją, tyčiojasi iš šv. Komunijos – neva ji neapsaugojo nuo dvasinės negalios. Mūsų kunigų tolerancija sektoms, pasitikint vien Apvaizda, atvedė Bažnyčią į apsisprendimą – su kuo mes esame, kas esame ir ką turime ginti nuo velnio žabangų? Būtina dirbti su sektų žmonėmis, bandančiais įsitraukti į katalikiškus judėjimus, kurijoje vesti jų apskaitą. Būtina šiems „tarptautiniuose“ judėjimuose dalyvaujantiems žmonėms duoti vadovus nuodėmklausius. Netoleruotinas evangelizacinis darbas vien iš entuziazmo. Rinkti tokius nusiskundimus privalo kurija, nes mes nesame vieninteliai Lietuvoje be mūsų tikėjimą klaidinančių žmonių. Netoleruotinas abejingumas gali mus atvesti į pasikėsinimus prieš mus, mums tyliai ignoruojant tuos, kurie mano mus esant nemąstančiais ir abejingais, neturinčiais vadovų ir tikėjimo.

Veronika

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija