|
Atradę lobį liaudiškose kantičkose
Apie Šiaulių Šv. Cecilijos ansamblį
Inesė RATNIKAITĖ
Ne visi Lietuvoje žino, kas tai yra kantičkos, galbūt net
niekada nėra jų girdėję. Lietuviški papročiai, apeiginės giesmės
pamažu nyksta, o kantičkas populiarinančios grupės Lietuvoje yra
tik trys: Karunka, Ūla ir Šiauliuose susibūręs Šv. Cecilijos
religinės sakralinės muzikos ansamblis. Su pastaraisiais ir kalbėjomės
apie tai, kas dabar populiaru Lietuvoje, kas labiausiai vertinama
ir už ką jaučiamas didžiausias dėkingumas.
Šv. Cecilijos ansamblis nėra didelis. Iš viso aštuoni
nariai. Anksčiau buvo daugiau, bet nubyrėjo, liko patys ištvermingiausieji,
tie, kuriems labiausiai reikia, sako grupės vadovė Rolanda. Visi
turi muzikinį išsilavinimą, dirba pedagoginį muzikinį darbą mokyklose,
vaikų lopšeliuose-darželiuose, muzikos kolektyvuose arba dar tik
rengiasi muzikos specialistais būti, studijuoja Muzikos akademijoje.
Pradžia
Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis susikūrė 1997 metais. Gal tik sutapimas, bet tais pačiais metais įsteigta ir Šiaulių vyskupija, paskirtas pirmasis jos vyskupas Eugenijus Bartulis. Grupelė žmonių nuėjo pas vyskupą prašyti palaiminimo. Gavo ne tik tai, bet ir, kaip patys sako, didelę ganytojo paramą, už kurią jaučia nuoširdų dėkingumą.
Prie ansamblio kūrimo, formavimosi prisidėjo ir Rolandos brolis etnomuzikologas prof. hab. dr. Alfonsas Motuzas, visų pirma savo studentams skiepijęs meilę liaudiškai muzikai, apeiginėms giesmėms, papročiams. Tai jis pasiūlė ansamblį pavadinti šv. Cecilijos vardu. Grupelė ilgai nesvarstė, nes šv. Cecilija muzikos globėja, taigi pasirinkta ne dėl skambaus pavadinimo. Tikimasi jos globos, aplankoma šventosios mirties vieta Italijos katakombose. Susibūrusio kolektyvo tikslas populiarinti kantičkas.
Neieškojo populiarumo
Ne populiarumo, ne šlovės laurų ieškojo kurdamiesi. Svarbu buvo pažvelgti į tautos kultūrą, istoriją, papročius, iškelti į dienos šviesą tai, kas jau grimzta į užmarštį. Pradėjo ieškoti giesmių, bandė giedoti ir rado... didžiulį lobyną. Giedodami, gilindamiesi atradome, kad tai nuostabūs, prasmingi dvasiniai dalykai... džiaugiasi Rolanda. Rastuoju lobiu asambliečiai nesidžiaugia vieni, dalija jį visiems, gebantiems išgirsti ir įvertinti... o tokių tikrai yra. Pelno sau neieškoję kantičkų giedotojai teigia, kad didžiausias atlygis jiems yra, kai giesmių paklausę žmonės prieina, dėkoja, pasidžiaugia tuo, kad jie yra, kad dalijasi rastuoju lobiu. Kai kurie net ašarą nubraukia. Vadinasi, prisilietė prie lobio, praturtėjo.
Ceciliečiai nešykšti. Jie bando Lietuvos praeitimi, papročiais sudominti ir jaunimą. Stengiamės senąsias giesmes truputį šiuolaikinti, įterpti instrumentus: smuiką, kankles, fleitą, lumzdelius..., sako Aidas. Neokantičkinį giedojimą lemia ir tai, kad šio meno mokėsi ne iš kaimo giedorių, bet Muzikos akademijoje: Vengiam kičo, nes niekada negiedosim taip, kaip senovėj tas mūsų bobinčius ant viškų traukdavo.
Komplimentų negaili... užsieniečiai
Labiausiai ansamblio narius liūdina tai, kad Lietuvos papročius, istoriją labiau vertina užsieniečiai nei patys lietuviai. Būtent iš svetimųjų (prancūzų, vokiečių, amerikiečių...) dažnai sulaukiamas dėmesys, palaikymas, pritarimas. Pasitvirtina posakis, kad savam krašte pranašu nebūsi. Lietuviai irgi mieliau dairosi į kitas šalis. ...ne visi pasakys, jeigu paklausime, kas yra Žolinė, bet žinos, kas yra helovynas, Valentino diena. Netgi amerikiečių Padėkos dieną pradėjome švęsti, apgailestauja Aidas. Taip ir atsiranda būtinybė kažkam pasinerti į archaiką ir šiandieninėje popmuzikos erdvėje skleisti istorinius kultūros lobius. Ne save populiariname, o tautos istoriją, teigia ceciliečiai, kuriems senoji Lietuvos kultūra, istorija, papročiai, jų grožis svarbiau nei gerbėjų ratas.
Galbūt svetimųjų dėmesys papročiams lėmė ir tai, kad idėja kurti ansamblį kilo visai ne Šiauliuose, ne Šiaulių vyskupijoje ir netgi ne Lietuvoje. Būsimoji vadovė Rolanda su Kretingos šv. Antano kolegijos studentais prieš septynerius metus vyko į Austriją, į ekumeninį renginį ir išgirdo, kaip jie gieda senąsias giesmes. Tada ir gimė troškimas grįžus į Lietuvą ieškoti, rasti ir giedoti. Tiesiog troškau, labai norėjau, kad tos giesmės skambėtų... išlieja iki šiol nešiojamą, per tiek metų nė kiek neišblėsusį troškimą Rolanda.
Įvairialypė veikla
Ansamblio nariai pasakoja apie tai, kas duoda naudos, ugdo, plečia akiratį, leidžia pamatyti, patirti. Mes turbūt vienintelis ansamblis, gyvai iliustruojantis dėstomą paskaitą. Anksčiau minėtas prof. hab. dr. A.Motuzas kviečiasi Šv. Cecilijos ansamblį paįvairinti jo paskaitas, praktiškai parodyti tai, apie ką kalba. Mums labai naudinga mes patys labai daug sužinome, neslepia Rolanda. Taip pat ansamblis dalyvauja įvairiose konferencijose, kiekvienais metais važiuoja į Kelmės tradicinius liaudies kursus.
Akademine veikla neapsiribojama. Ansamblis mielai gieda laidotuvėse. Mes labai džiaugiamės kad tas tradicijas galime realizuoti būtent šermenyse ir laidotuvėse. Nesvetima ir bažnytinė veikla. Advento laikotarpiu Katedroje giedamos rarotos. Kiekvienais metais rodoma senovinė Kalėdinė misterija. Taip pat nugiedoti kryžiaus keliai Kalvarijose, šv. Mišios, Kryžių kalno atlaidai... į Žemaičių Kalvariją tradiciškai važiuoja kiekvienais metais.
Konkurencijos šis ansamblis nebijo, atvirkščiai, džiaugiasi Karunkos ir Ūlos buvimu, norėtų su jais bendradarbiauti.
Adoracija
Nuo tada, kai 2000 metais Šiaulių Katedroje atsirado pastovi adoracija, Šv. Cecilijos ansamblis adoruoja kas mėnesį. Jie giesmėmis garbina Viešpatį nuo 23 iki 24 valandos. Ne giedojimas svarbiausia adoracijoje. Žmogus ateina nusiraminti, nusikratyti nuo širdies nerimo, susikaupti. Kiekvienas kolektyvas ateina atiduoti savo pagarbą, savo padėką už tai, kad jis yra, kad jie turi puikią dovaną garbinti Dievą ir, žinoma, atsiprašyti už savo klaidas, teigia ansamblio nariai.
Mes giedodami meldžiamės, nes giesmių malda nepavadinti neįmanoma... Ir netiesa, jog šis Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis nepopuliarus. Pradėjus ceciliečiams giedoti, susirenka būrelis gerbėjų. Galbūt jis nėra labai gausus, tačiau žmonės žino, kas juos traukia nuoširdumas, šiluma, geranoriškumas, kvietimas melstis kartu.
Šiauliai
© 2004 "XXI amžius"
|