|
Kremlius išpjovė kepenis
Rusijos bolševikams
Labai produktyvus rašytojas, imperijos atgaivinimo propaguotojas ir ideologas, didelis komunistų mylėtojas Aleksandras Prochanovas pareiškė, kad Rusijos opozicija išgyvena žlugimo periodą. Riejasi kompartijos vadai Ziuganovas su Semiginu. Po Valstybės Dūmos rinkimų vos alsuoja Dešiniųjų jėgų sąjunga, o į politikos užkaborius nustumtas Jabloko. Na, o į prezidentinę partiją Jedinnaja Rossija plūste plūsta būriais naujieji nariai, tikėdamiesi gauti nors ir menką valdininko kėdę. Komunistų ideologas A.Prochanovas palygino Rusijos komunistų partijos dabartinę būklę su sunkiu ligoniu, kuriam padaryta vidaus organų operacija. Iš partijos kūno išpjovė kepenis, ir dabar šis amputuotas organas, kuriame lengvai įžiūrimas Semigino (vieno iš kompartijos veikėjų dabartinio lyderio G.Ziuganovo priešas P.K.) veidas virsta atskiru organizmu, vaizdingai kalbėjo A.Prochanovas, pasitelkęs medicininius terminus. Jo žodžiais tariant, dabar Kremliaus chirurgai turi nuspręsti, kurgi liko partijos siela. Ar supjaustytame partijos kūne, ar tose kepenyse, kurios vis dar neišmestos į atliekų duobę? Kodėl gi taip atsitiko? Juk visai neseniai Rusijos komunistų partija išgyveno puikius laikus. Po 1991 metų Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kai B.Jelcinas planavo uždrausti komunistų partiją, po raudonomis vėliavomis susispietė daugybė žmonių. Ir ne tik buvusių partinių ortodoksų, bet ir nesugebėjusių prisitaikyti prie naujos tvarkos. Be to, nuolat pykosi su žiniasklaida, atkakliai neigė savo pirmtakų nusikaltimus, šlovino Staliną, netgi Dzeržinskį. Pats partijos vadas G.Ziuganovas, nors ir pamėgęs prabangą, važinėdamas prabangiais automobiliais skelbė sustabarėjusius komunistinius lozungus, vadovavosi sena sovietine propaganda. Štai ką rašo tikrasis revoliucionierius A.Prochanovas: Kabindamasi į veiklą Dūmoje, partija nemokėjo dirbti gatvėse, pogrindyje. Rusijos kompartija neįsteigė savo kovinio būrio, kaip HAMAS. Tas neryžtingumas ir atvedė prie mutacijos partijos viduje. Jos viduje atsirado keletas vidinių srovių, įtakos grupių nuo stalinistinių radikalų iki nuosaikiųjų Selezniovo (buvusio Dūmos pirmininko) ir Semigino sekėjų.
Sprendžiant iš A.Prochanovo straipsnių bei besiriejančių Rusijos komunistų vadovų kalbų, aiškėja, kad dabar, suskilus kompartijai į dvi dalis, kai įvyko du skirtingų komunistinių grupuočių suvažiavimai ir dviejų centro komitetų plenumai, taip ir neaišku, kurią iš jų pripažins Teisingumo ministerija. Žinoma, ministerija padarys taip, kaip įsakys V.Putinas. Tai jis dabar Rusijoje vienintelis prokuroras ir teisėjas. Greičiausiai V.Putinas nesiryš pribaigti G.Ziuganovo, tačiau laikys jį už virvučių tampomos marionetės būklėje tiek, kiek reikės. O dvivaldystė kompartijoje leidžia Kremliui spręsti du uždavinius taktinį ir strateginį. Taktinis uždavinys kaip galima daugiau kelti sumaišties komunistų viduje leidžiant vadams be galo aiškintis, kuris iš jų kurmis, kuris tikras leninietis. A.Prochanovas teigia, jog tokia padėtis paralyžiuoja komunistų partiją tuo metu, kai prasidės socialinis sprogimas (socialnaja buza). O ta buza, A.Prochanovo manymu, gali prasidėti jau šį rudenį kaip atsakymas į smarkų komunalinių paslaugų, benzino kainų padidėjimą, įvairiausių lengvatų panaikinimą. Iš tiesų tokius sprendimus neseniai priėmė Valstybės Dūma, tačiau didelių neramumų kol kas nekilo. Didžiausias jų Maskvos komunistų apstumdytas V.Žirinovskis, irgi norėjęs pavaizduoti kovotoją už paprastų žmonių reikalus. Taip pat A.Prochanovas primena, kad Kremliui teks vis daugiau kritikos dėl nesibaigiančio Čečėnijos karo. Šitą košę dar gali pašildyti užsienis, teigia A.Prochanovas. Jo nuomone, jeigu JAV Demokratų partijos kandidatas Dž.Keris nugalės Dž.Bušą, V.Putinui bus blogai. Demokratai paleis nuo pavadžio visus šunis, ir tada atsigaus mūsų oligarchai bei laisvieji gubernatoriai. Todėl ne tik A.Prochanovo, bet ir kitų Rusijos komunistų nuomone, Kremlius skuba apsidrausti tokiems galimiems atvejams ir skaldo komunistų partiją, kuri vienintelė sugeba pasipriešinti liaudies skurdinimui. Valdžiai labai paranku, kai partijoje kilo ilgai užsitęsiantis ginčas, kas iš jų yra bolševikai, o kas menševikai.
Anot vieno komunistams artimo rusų politologo, strateginis Kremliaus tikslas įkurti Rusijoje dvipartinę sistemą, kurioje abi partijos būtų absoliučiai lojalios V.Putino politikai ir kartais pasikeistų vietomis. Kaip yra JAV ar Didžiojoje Britanijoje. Kompartija šiam vaidmeniui netinka ir ne tik todėl, kad V.Putinas ir G.Ziuganovas jaučia antipatiją vienas kitam. Galimas G.Ziuganovo įpėdinis A.Tichonovas nekelia jokio pavojaus V.Putinui, nes jis, kaip rašo vienas partijos laikraštis, primena pirtininką su beržine vanta, o ne partijos ar valstybės veikėją. Taigi viskas daroma, kad komunistų pakaitalu taptų V.Putino labai mėgstama Rodina, kurios lyderis D.Rogozinas jaunas, patrauklus ir geras oratorius. Be to, D.Rogozino skelbiami imperiniai ir socialinės lygybės šūkiai labai patrauklūs komunistų elektoratui. Negalima pamiršti ir to, jog D.Rogozino partijai suteikiama žalioji gatvė televizijoje ir radijuje.
Akivaizdu, kad V.Putinas, stiprindamas savo vienvaldystę, pasitelkęs specialiąsias tarnybas, pirmiausia FSB, žiniasklaidą, visai nenori dalytis valdžia su komunistais, kurie bent jau iki šiol turėjo šiokį tokį politinį svorį. Kiti gi nekelia jokio pavojaus. V.Žirinovskis jau išnaudojo visus savo klounados resursus. Skandalingųjų nacionalbolševikų lyderis rašytojas E.Limonovas po savo vėliava patraukia tik fašistuojančius chuliganus. Taigi niekas Rusijoje pernelyg nenustebs ir neprotestuos, jeigu V.Putinas po poros metų paskelbs, jog keičia konstituciją ir kelia savo kandidatūrą trečiajai kadencijai. Kodėl gi ne? Jeigu kiti NVS šalių prezidentai pasiskelbė prezidentais vos ne iki gyvos galvos, tai Kremliaus valdovui taip daryti tiesiog privalu...
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|