|
Šalčios aleliumams 10 metų
Prof. Ona VOVERIENĖ
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vasario 3 dieną pakvietė į įspūdingą žiemos šventę Šalčios aleliumai, kuri vyko jau dešimtą kartą. Svečius iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų iškilmingai sutiko Šalčios moksleivių pučiamųjų orkestras, pasipuošusios mergaitės svečius apdovanojo atminimo ženkliukais su įrašu Šalčios aleliumai. Didžiulis gimnazijos pastatas nuo jaunatviško orkestro garsų skambančių, virpančių, dunksinčių, aidinčių rodos, dar paaukštėjo ir padidėjo, ypač žiūrint į didžiulį dešimtmečių ir aštuoniolikmečių muzikantų būrį. Svečiai šypsojosi, muzikantams rodė pirštais, kad jie jėga...
Šventėje dalyvavo per šimtas garbių svečių: politiniai kaliniai ir tremtiniai, rašytojai, mokslininkai, Seimo nariai, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės tarybos narys Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis su žmona, akademikas Zigmas Zinkevičius su žmona, Seimo narys Rytas Kupčinskas, profesoriai Antanas Tyla, Gražina Landsbergienė, Regina Koženiauskienė, Ona Voverienė, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas plk. Arūnas Dudavičius, rašytojas Viktoras Alekna, buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vydūnas su žmona, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai J.Vasiliauskas, J.Endriukaitis, Vilnijos draugijos daugiametis pirmininkas Kazimieras Garšva, Rytų Lietuvos kultūros centro direktorė Birutė Kurgonienė, šio krašto aktyviai tvinksinčia širdimi vadinama Šalčininkų švietimo skyriaus vedėja Danutė Sabienė, Šalčios krašto moksleivių, mažųjų dainininkų ir šokėjėlių tėveliai ir daug kitų garbių svečių.
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius pasveikino visus susirinkusiuosius, pasidžiaugė, kad susirinko tiek daug pilna pilnutėlė didžiulė mokyklos salė ir kad Aleliumai kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio: daugiau svečių, daugiau dainų ir šokių, daugiau lietuvybės. Gimnazijos vadovas palinkėjo visiems dalyviams gražios šventės ir giedros nuotaikos.
Europarlamentaras prof. V.Landsbergis savo kalboje išreiškė didelį susižavėjimą šia viena gražiausių lietuviškos žiemos švenčių, pasidžiaugė, kad Aleliumai taip gražiai puošia Šalčios žemę, kurios žmonės moka džiaugtis ne tik pavasario ir vasaros džiaugsmais, bet ir lietuviškos žiemos, kaip tądien pasipuošusios sidabru tviskančiu saulėje baltu šerkšnu, teikiančiu žmogaus akiai pasakišką reginį, sielai ramybę ir kūnui neišsenkančios energijos. Jis pažymėjo, kad Aleliumuose yra užkoduota mūsų žemės unikali savybė ir mistiškiausia jėga atgimimas, apie kurį taip gražiai savo darbuose kalbėjo prof. Marija Gimbutienė. Kur ten pietų kraštų gyventojams su mumis susilyginti! Jie tos Dievo dovanos žiemos neturi; neturi ir tokios šventės.
Kita nuostabi Šalčios žemės savybė yra ta, kad čia gyvena žmonės, norintys ir turintys kažką dovanoti visiems Lietuvos žmonėms; jie turtingi savo dvasios lobiais ir supranta, koks didelis džiaugsmas yra duoti, daug malonesnis negu gauti. Ši šventė irgi graži dovana mums visiems: Šalčininkų valdžios, Šalčios žemės mokytojų ir moksleivių, ir tos dovanos šiluma ir spinduliai pasklis po visą Lietuvą. Šalčios aleliumai tai ypatingai graži šventė, kultūros derliaus šventė. Šiais metais jos vienas ryškiausių akcentų Šalčios jaunimo mintys, įtvirtintos knygoje Kokią Lietuvą kurs mano karta (V., 2006).
Prof. V.Landsbergis, norėdamas neatsilikti nuo Šalčios jaunimo, irgi pasidalijo savo mintimis apie ateities Lietuvą. Jo vizijoje tai Lietuva, kurioje nebus kyšininkavimo ir visi kyšininkai bus griežtai baudžiami; tai Lietuva, kurioje bus daug laimingų vaikų, turinčių abu tėvelius, mylinčius ir gerbiančius vienas kitą ir savo širdies gražiausius jausmus, skiriančius savo šeimai; tai Lietuva, kurioje laimingas jaunimas turės pakankamai pinigų, kad galėtų išvykti į pasaulį ne braškių ir ne pomidorų rinkti svetimųjų plantacijose, o susipažinti su pasaulio kultūros vertybėmis, kad, sugrįžę į Lietuvą, galėtų ją turtinti savo kūrybiniu genijumi ir savo darbu. Jis sakė turintis daug vilties, kad po dešimties metų tokia Lietuva ir bus. Baigęs Šalčios aleliumų sveikinimo kalbą profesorius ją užtvirtino, kad viskas išsipildytų, sėdęs prie fortepijono ir pradžiuginęs visus trimis linksmomis M.K.Čiurlionio mazurkomis.
Į tribūną vienas po kito kilo ir Šalčios šeimininkai Švietimo skyriaus vedėja Danutė Sabienė, Rytų Lietuvos kultūros centro direktorė B.Kurgonienė, svečiai akad. Z.Zinkevičius, prof. A.Tyla, prof. R.Koženiauskienė, prof. O.Voverienė, rašytojas V.Alekna, buvęs Vilniaus apskrities viršininkas A.Vydūnas, edukologas J.Vasiliauskas ir kiti, kurie savo sveikinimuose išreiškė didelį susižavėjimą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, jos organizuojamomis žiemos šventėmis Šalčios aleliumai, gražia aplinka, spindinčiu balto šerkšno grožiu, mokytojais ir moksleiviais, muzikantais, dainininkais ir šokėjėliais, apie kuriuos jau sklinda garsas po visą Lietuvą.
Po sveikinimų prasidėjo svarbiausioji šventės dalis Šalčios žemės moksleivių rašinių konkurso Mano kraštas: prieš 15 metų, šiandien ir rytoj laureatų pristatymas ir apdovanojimas. Šventę organizavo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija ir Vytauto Landsbergio kultūros ir labdaros fondas (pirmininkė prof. G.Landsbergienė). Prof. G.Landsbergienė savo kalboje patikino, kad šis konkursas pralenkė visus jos lūkesčius ir atnešė daug džiaugsmo parodęs, kiek daug čia, šioje gražioje Šalčios žemėje, yra lietuvybės.
Konkursinių rašinių vertinimo komisija, kuriai vadovavo istorikas prof. A.Tyla, buvusi gana griežta, nes joje dirbo savo griežtumu pagarsėję universitetų dėstytojai. Tačiau Šalčios moksleiviai šį egzaminą išlaikė. Prof. A.Tyla savo kalboje tengėsi sušvelninti komisijos griežtumą ir nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Šalčios žemės jaunimas garbingai ir oriai eina Lietuvos nepriklausomybės keliu, kurį mes visi nuo Palangos iki Šalčios pasirinkome Kovo 11-ąją, ir kad čia sugrįžo lietuviškas žodis, kuris daugelį metų iš šito krašto buvo išguitas, pajuoktas, paniekintas. Konkursiniai rašiniai parodė, kad šios žemės moksleiviai savo kalbiniu išprusimu ir istorijos žiniomis bei savo dvasiniu grožiu ne tik nenusileidžia, bet netgi ir pralenkia daugelį Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos didmiesčių moksleivių. Jis pasiguodė, jog moksleivių rašiniai buvo tokie brandūs, kad komisijai teko gerokai pasiginčyti, kam skirti prizines vietas. Labiausiai komisijos pirmininką nudžiugino tai, kad konkurso dalyviai labai gerai mato kelią, kuriuo ėjome į Lietuvos nepriklausomybę ir kuriuo turime eiti; turi aiškią Lietuvos ateities viziją ir patriotizmo jausmą, kurį turime visi puoselėti.
Prof. R.Koženiauskienė, komisijos narė, konkursiniuose rašiniuose tikrinusi lietuvių kalbos žinias, savo kalboje akcentavo, kad visi Šalčios moksleiviai išlaikė patį sunkiausią egzaminą pilietiškumo ir patriotiškumo. Jie nepasidavė kažkieno ypač aktyviai propaguojamai nuostatai, kad patriotiškumas, kaip ir gintariniai karoliai, dabar nemadingi, nepabijojo eiti prieš srovę. O juk tik prieš srovę einantis žmogus, ją įveikiantis ir tampa asmenybe. Šiandien patriotizmo svarbiausia nuostata būti čia, būti ir kurti gražų gyvenimą sau ir kitiems Lietuvoje. Beveik visuose rašiniuose ryški tokia Šalčios moksleivių pozicija.
Išklausiusi sveikinimų, svečių ir komisijos narių kalbų, neatsispyriau pagundai paskelbti visą konkurso komisijos apdovanotų moksleivių sąrašą tam, kad savo likusį gyvenimą iki pat saulėlydžio galėčiau spaudoje sekti, kaip susiklostė konkurso laureatų likimas iškils jie kaip aktyviausi Lietuvos kultūros, politikos, ūkio ir visuomeninio gyvenimo kūrėjai... ar nusileis į minios gyvenimo slėnius. Štai jie, konkurso laureatai...
Laureato diplomai ir trys pirmosios vietos po 500 Lt paskirtos: Justei Katauskytei, Vilniaus rajono Marijampolio vidurinės mokyklos 11 klasės mokinei, Justui Skaržinskui, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 2-os klasės mokiniui, Ilonai Masevič, Vilniaus rajono Eitminiškių vidurinės mokyklos Sužionių skyriaus 10 klasės mokinei. Laureato diplomai ir dvi antrosios vietos po 400 Lt paskirtos: Julijai Romachinai, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 2 klasės mokinei, Ingai Budnikaitei, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Riešės vidurinės mokyklos 12 klasės mokinei. Laureato diplomai ir trys trečiosios vietos po 300 Lt paskirtos: Jolantai Seniut, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Bezdonių vidurinės mokyklos dvyliktokei, Justei Kairytei, Švenčionių rajono Pabradės Ryto vidurinės mokyklos dvyliktokei, Agnei Stankevičiūtei, Vilniaus rajono Paberžės Verdenės vidurinės mokyklos dešimtokei. Laureato diplomai ir dvi ketvirtosios vietos po 200 Lt paskirtos: Julijai Voitechovskajai, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 3 klasės mokinei, Jolantai Radėvič, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Bezdonių vidurinės mokyklos 12 klasės mokinei. Laureato diplomai ir trys penktosios vietos po 100 Lt paskirtos: Ernestai Ivanovskajai, Eišiškių Stanislovo Rapalionio vidurinės mokyklos 9 klasės mokinei, Alinai Sinickajai, Šalčininkų rajono Dieveniškių Ryto vidurinės mokyklos 11 klasės mokinei, Alionai Malinovskajai, Vilniaus rajono Paberžės Verdenės vidurinės mokyklos 9 klasės mokinei. Dalyvio diplomais ir knygomis apdovanotos: Greta Kodytė, Eišiškių Stanislovo Rapalionio vidurinės mokyklos 9 klasės mokinė, Ieva Kosovskytė, Vilniaus rajono Paberžės Verdenės vidurinės mokyklos 10 klasės mokinė, Jurgita Vrublevskaja, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 3 klasė mokinė. Visi laureatai buvo gražiai pasveikinti, palinkėta jiems ir toliau dalyvauti įvairiuose konkursuose, ir ne tik dalyvauti, bet ir tapti jų laimėtojais. Po apdovanojimų konkurso laureatai J.Skaržinskas ir I.Masevič paskaitė savo darbų ištraukas, parodžiusias, kiek tuose darbuose jaunatviškų svajonių, jų siekio savo tėvynei laimės ir gražaus nuoširdumo.
D.Sabienė, Šalčininkų rajono Švietimo skyriaus vedėja, lietuviško žodžio puoselėtoja ir entuziastė, kovotoja už jo grynumą ir jo teisę gyventi Šalčios žemėje, buvo nekalbi. Jos išvada, apibendrinusi konkurso rezultatus, buvo trumpa ir drūta: Buvo prasminga ir džiugu. Šalčininkų krašto mokytojų vadovė ant aukšto garbės pjedestalo iškėlė Šalčios mokytojus, tos žemės druską, mūsų laikų tikrų tikriausius didvyrius, kurie savo širdį, jos visą meilę ir visą savo gyvenimą atidavė šios gražios Šalčios žemės dvasiniam klestėjimui ir lietuviškam žodžiui.
Po apdovanojimų įvyko akiai gražus ir širdžiai mielas Šalčios krašto lietuviškų mokyklų koncertas, nudžiuginęs visus savo gražiais lietuviškais tautiniais drabužiais, lietuviškomis senovinėmis dainomis, dar nematytais šokiais ir poetinėmis kompozicijomis. Jų programa, manau, bus įdomi visoms Lietuvos mokykloms, iš kurių neišguita lietuviška dvasia.
Koncerte dalyvavę Poškonių pagrindinės mokyklos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją Gražus gimtasis mano kaimas, Baltosios Vokės Šilo vidurinės mokyklos etnografinis moksleivių teatras Subata parengė scenos vaizdelį pagal lietuvių tautosaką. Jį atliko merginų ansamblis, vaizdelį pavadinęs Mano mama. Turgelių vidurinės mokyklos moksleiviai parengė poetinę kompoziciją Pavasarėjanti Šalčia. Milkūnų pradinės mokyklos gražiai pasipuošusios bitutės pašoko nuotaikingą šokį Bitės, neškit medų, Dieveniškių moksleiviai parengė muzikinę-poetinę kompoziciją Pareisiu su paukščiais, Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos artistai prisiminė artėjantį gražų Šatrijos Raganos jubiliejų ir paruošė literatūrinę-meninę kompoziciją Dėl ko Tavęs čia nėra pagal rašytojos kūrinį, privertusią daugelį susimąstyti. Ana Banelytė sudainavo lietuvių liaudies dainą Teka, teka, o Tetėnų Šalčios pagrindinės mokyklos moksleiviai padainavo ir pašoko net kelis lietuvių liaudies šokius. Akmenynės pradinės mokyklos dainininkai padainavo kelias nuotaikingas daineles.
Gražiai pasirodė Eišiškių S.Rapalionio vidurinės mokyklos artistai, Čiužiakampio pagrindinės mokyklos moksleiviai, Jašiūnų Aušros vidurinės mokyklos, Butrimonių pagrindinės mokyklos, Kalesninkų pagrindinės mokyklos mokiniai, privertę mus visus grįžti į mūsų baltiškąją senovę, susipažinti su baltiškosios kultūros pagrindiniais mistiniais veikėjais ir jų atvaizdais. Šiltai ir nuotaikingai skambėjo moksleivių dainos baigiamojoje renginio kompozicijoje Dainos vakaro tyloje.
Žiūrėjau į to nuoširdaus, mielo koncerto atlikėjus, į jų nuoširdžiu džiaugsmu trykštančius veidus ir kibirkščiuojančias akis ir prisiminiau poeto Roberto Keturakio mintį, pasakytą, kai mes kartu su kauniečiais lankėmės šioje mokykloje, dabar jau gimnazijoje. Tada poetas sakė: Čia yra mūsų tvirtovė Lietuvos rytuose. Iš čia jau sklinda ir kuo toliau, tuo labiau sklis lietuvybės šviesa... Prisipažinsiu, šios šventės metu man pasirodė, kad čia, Šalčios žemėje, lietuvybės esti daugiau negu visose Lietuvos mokyklose jas visas kartu paėmus. Duok, Dieve, kad aš klysčiau.
Po koncerto mokytojai pakvietė visus svečius pasivaišinti kava ir arbata. Paklausta, kaip man patiko šventė, vienai mokytojai atsakiau: Spindinti, kaip lotoso žiedas. Mokytoja nusišypsojo ir atsakė, kad tas lotoso žiedas iškilęs virš vandens ir todėl toks gražus. Bet jis juk auga tvenkinio dumble... O tame dumble yra daug visko ir piktų žeidžiančių kalbų, ir klastingų kėslų, ir atvirų grasinimų lietuvybei ir lietuviškam žodžiui. Bet tik kova padaro žmogaus gyvenimą prasmingą. Ir mokytojams Šalčios žemėje tenka kiekvieną rytą eiti kaip į frontą pasiruošus kovai už lietuvybę šiame krašte.
Linkime Šalčios mokytojams ištvermės ir kuo daugiau išauginti tokių gražių, spindinčių lietuvybe lotoso žiedų, kokius mums parodė Šalčios dešimtieji Aleliumai. Mes visi, šios gražios šventės dalyviai, išvykome iš Šalčios nuskaidrinę sielą, apvalę mintis, į plaučius tarsi įkvėpę gaivaus oro gurkšnį. Ačiū Jums, Šalčios mokytojai ir šventės organizatoriai.
Šalčininkai
© 2007 XXI amžius
|