Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Portretas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

KELIAS Į KOVO 11-ąją

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Panevėžio Katedros vikaras kun. Jonas Balčiūnas 1953 metais

Šiemet septynioliktą kartą minime Lietuvos Nepriklausomybės metines. Pasitikdami šią neeilinę šventę, susimąstykime ir prisiminkime, kada mūsų gyvenimo kelrodė žvaigždė pradėjo mus vesti į Nepriklausomybę.

Dešimtys tūkstančių tautiečių į 1990 metų Kovo 11-ąją pradėjo eiti dar 1940-ųjų birželyje, kai sovietų tankai sudrumstė ramų kūrybinį tautos gyvenimą. Šimtai tūkstančių į Nepriklausomybę ėjusių tautiečių žuvo sovietiniuose gulaguose, kiti išniekinti ir užkasti nežinomose vietose. Ir mirdami šie laisvės šaukliai tvirtai tikėjo, kad ateis laikas ir išmuš Nepriklausomybės valanda.

Kryžius kapinaitėms atminti

Dešinėje – Vincas, antroje eilėje trečias iš dešinės – Jonas, ketvirtas – Petras Miežiai su šeimomis prie Sakalų kaimo kapinaičių kryžiaus Mariaus VADEIKOS nuotrauka

Pakruojo rajono Lygumų seniūnijoje, tik už kilometro nuo buvusio Sakalų kaimo, supiltos senos kapinaitės. Jos stūkso ant neaukštos žvyro kalvos, už malūno.

Prieš 60 metų ant tų kapinaičių stovėjo keletas medinių kryžių, matėsi kapų kauburėliai. Jose seniai nebelaidojama, jos nebetvarkomos. 1948 metais iš jų buvo kasamas žvyras. Matėsi žmonių kaulai, kaukolės. Kapinaitės apkastos iš trijų pusių, nukastas jų paviršius. Tik vakarinis šlaitas liko nejudintas. Dabar jis apaugęs medžiais, krūmais. Kapinaičių plotas dviem trečdaliais mažesnis negu buvo anksčiau. Nukasus žvyrą, ant kapinaičių buvo užridentas 80 centimetrų aukščio lauko akmuo.