Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Portretas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gavėnios atgaila svarstant skausmingą praeitį

Mindaugas BUIKA

Vasario pabaigoje jau seniai žadėtą knygą „Kunigai saugumo tarnybų akivaizdoje“ paskelbė kunigas Tadeušas Isakovičius-Zalevskis

Tiriamos prasižengusių dvasininkų bylos

Sekant Gavėnios senąja viešosios atgailos tradicija, Lenkijos katalikų bendruomenėse buvo meldžiama Dievo atleidimo už šalies dvasininkų klaidas, ypač už tų, kurie kolaboravo su buvusiu ateistinio komunizmo režimu. Lenkų episkopato sprendimu praėjęs Pelenų trečiadienis, vasario 21-oji, buvo paskelbta kaip ypatinga dvasininkų maldos ir atgailos diena. „Visose mūsų diecezijų bažnyčiose tą dieną celebruojamos pamaldos prašant Gailestingojo Dievo atleidimo už padarytas klaidas ir silpnumus skelbiant Evangeliją“, – teigiama Lenkijos vyskupų konferencijos Nuolatinės tarybos pareiškime.

Paskirtas naujas Varšuvos arkivyskupas

Popiežius Benediktas XVI naujuoju Varšuvos arkivyskupu metropolitu paskyrė 57 metų vyskupą Kazimiežą Nyčą, kuris ligi šiol buvo Košalino vyskupas. Jis gimė 1950 m. vasario 1 d. Stara Vieše, Bielsko Žyvieco vyskupijoje, kunigu įšventintas 1973 m. gegužės 20 d. Baigęs mokslus daktaro laipsniu Liublino katalikų universitete, tarnavo Krokuvos metropolinės kurijos Katechezės skyriuje. Nuo 1981 metų bendradarbiavo Skavina Dievo Gailestingumo parapijos sielovadoje. 1987 metais buvo paskirtas Krokuvos kunigų seminarijos vicerektoriumi. 1988 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas Krokuvos arkivyskupo kardinolo Francišeko Macharskio augziliaru, iš jo rankų 1998 m. birželio 4 d. Vavelio katedroje priėmė vyskupo sakrą. 2004 m. birželio 9 d. buvo nominuotas Košalino vyskupu.

Ištroškus „atsigeriame tavęs“

Marija MACIJAUSKIENĖ

Kalba Kazio Bradūno duktė Elena Aglinskienė jos tėvo 90-mečio minėjime Maironio lietuvių literatūros muziejuje Ričardo ŠAKNIO fotokopijos ir nuotrauka

Pokary, kada studijavau Vilniaus universitete (kur ir Kazys Bradūnas, Vytautas Mačernis…), aš nebuvau gretose tų, kuriems buvo leista gauti mūsų išeivijos rašytojų knygų. Net ir ne karo metais pasitraukusių, o XX amžiaus pradžioje išvykusiųjų siųstoji knyga manęs nepasiekė, nors tai lietė man rūpimą temą ir žmogų – M.J.Slančiauską. Todėl dar ilgai nepažinojau nei K.Bradūno, nei jo kūrybos.

Tikras kaimiško vienkiemio gyvenimas

Gintarė MARTINAITIENĖ

Rimaldas Vikšraitis fotoalbume pasirašo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Augenijai Kasparevičienei Autorės nuotrauka

Rimaldas Vikšraitis – fotomenininkas, apie kurį vieningos nuomonės nėra. Vieni sako, jog tai, ką fotografijose parodo R.Vikšraitis, net nėra menas, kiti piktinasi, jog taip atskleidžiama skaudi kaimo buitis, treti jo darbus vertina itin aukštai. Bet kuriuo atveju jis yra vienintelis Lietuvos fotomenininkas, kuris nesibaido socialinių temų ir parodo žlungančios kaimo visuomenės gyvenimą.

„Mažas svajotojas, sustabdęs laiką“

Poetas Edmundas Janušaitis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Poeto, rašytojo ir bardo Edmundo Janušaičio namą Kauno centre, Žaliakalnyje, draugai vadina kaimo sodyba. Įžengęs pro medinius vartus, lyg patekęs į visai kitokį pasaulį, stebi keistas skulptūras, seną šulinį ir civilizacijos nepaliestą aplinką. Pamažu tolsti nuo miesto triukšmo. Namo viduje – jauki rimtis, tik birzgianti automatinė skalbimo mašina primena – tai vis dėlto XXI amžius. Visa kita: paveikslai, knygos, buitiniai daiktai – ne iš čia – iš praeities. Džiugiai nusiteikęs šeimininkas užkaičia kavą. Stebiu tylą. Čia kažkas ne taip, pagalvoju. Jaučiu, kaip menininko oazė stebuklingai kuo toliau, tuo labiau primena ramybės idilę.

Kryžius kapinaitėms atminti

Dešinėje – Vincas, antroje eilėje trečias iš dešinės – Jonas, ketvirtas – Petras Miežiai su šeimomis prie Sakalų kaimo kapinaičių kryžiaus Mariaus VADEIKOS nuotrauka

Pakruojo rajono Lygumų seniūnijoje, tik už kilometro nuo buvusio Sakalų kaimo, supiltos senos kapinaitės. Jos stūkso ant neaukštos žvyro kalvos, už malūno.

Prieš 60 metų ant tų kapinaičių stovėjo keletas medinių kryžių, matėsi kapų kauburėliai. Jose seniai nebelaidojama, jos nebetvarkomos. 1948 metais iš jų buvo kasamas žvyras. Matėsi žmonių kaulai, kaukolės. Kapinaitės apkastos iš trijų pusių, nukastas jų paviršius. Tik vakarinis šlaitas liko nejudintas. Dabar jis apaugęs medžiais, krūmais. Kapinaičių plotas dviem trečdaliais mažesnis negu buvo anksčiau. Nukasus žvyrą, ant kapinaičių buvo užridentas 80 centimetrų aukščio lauko akmuo.

Atsisveikinta su legendiniu partizanu

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Povilas Pečiulaitis – Lakštingala (1923-2007)

Vasario 25-ąją, rinkimų į savivaldybių Tarybas dieną, visus kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę sukrėtė žinia, jog eidamas aštuoniasdešimt ketvirtuosius metus mirė legendinis rezistencinės kovos prieš okupantus didvyris, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Pietų srities vadas, dimisijos pulkininkas leitenantas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Povilas Pečiulaitis-Lakštingala (1923 06 23-2007 02 24).

Ėjimas vilkduobėn

Petras KATINAS

Vilniaus kloaka Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Akylesni politikos stebėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad per rinkimus į savivaldybių tarybas, ypač sostinėje, dauguma vadinamųjų rusakalbių balsavo ne už Rusų sąjungos kandidatus, o už paksininkus, kurių lyderis nušalintasis R.Paksas savo gastrolėse po Lietuvą mėgsta pasišvaistyti netgi patriotinėmis frazėmis. Aišku, tautinių mažumų auditorijose apie tai jis nekalba. Kad ir kaip kalbėtume apie tautinių mažumų lojalumą Lietuvos valstybei ir jos nepriklausomybei, daugelis buvusių atėjūnų ir jų palikuonių tebesižvalgo į raudonas Kremliaus bokštų žvaigždes.