Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Portretas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kryžius kapinaitėms atminti

Dešinėje – Vincas, antroje eilėje trečias iš dešinės – Jonas, ketvirtas – Petras Miežiai su šeimomis prie Sakalų kaimo kapinaičių kryžiaus Mariaus VADEIKOS nuotrauka

Pakruojo rajono Lygumų seniūnijoje, tik už kilometro nuo buvusio Sakalų kaimo, supiltos senos kapinaitės. Jos stūkso ant neaukštos žvyro kalvos, už malūno.

Prieš 60 metų ant tų kapinaičių stovėjo keletas medinių kryžių, matėsi kapų kauburėliai. Jose seniai nebelaidojama, jos nebetvarkomos. 1948 metais iš jų buvo kasamas žvyras. Matėsi žmonių kaulai, kaukolės. Kapinaitės apkastos iš trijų pusių, nukastas jų paviršius. Tik vakarinis šlaitas liko nejudintas. Dabar jis apaugęs medžiais, krūmais. Kapinaičių plotas dviem trečdaliais mažesnis negu buvo anksčiau. Nukasus žvyrą, ant kapinaičių buvo užridentas 80 centimetrų aukščio lauko akmuo.

Prieš kelerius metus supuvo, nuvirto paskutinis kryžius, stovėjęs ant tos amžinojo poilsio vietos. Kreipiausi į Pakruojo savivaldybę, bet man atsakė, kad pastatyti kryžių jie neturi galimybių. Ėmiausi iniciatyvos. Ne iš karto mano idėjai pritarė giminaičiai. „Kam statyti kryžių kažkur palaukėj? Mes net nežinom, kas ten palaidota?“

Rinkdama medžiagą savo knygai „Močiute, papasakok... Miežių giminė ir atžalos“, pasiteiravau vyresnių giminaičių apie kapinaites, malūnus, Sakalų kaimo žmones. Dėdė Antanas Jurgelis (g. 1913 m.) iš Sereikių kaimo papasakojo, kad toje vietoje pradėta laidoti, kai visoje Lietuvoje siautėjo maras, raupai ir kitos infekcinės ligos. Vadinasi, 2008 metais Sakalų kaimo kapinaitėms bus 300 metų. Tam tikslui paruošiau atvirukus. Tai mano kryželiu siuvinėtų paveikslų nuotraukos – daugiausia Šiaulių apskrities ir Panevėžio miesto bažnyčios. Jas platinau Panevėžyje, Šiauliuose, Pakruojyje, Stačiūnuose ir kitur. Surinktos lėšos buvo skirtos mano idėjai įgyvendinti.

Kad būtų pigiau, pati parengiau kryžiaus ornamento projektą. Nusipirkau reikalingus įrankius, kartu su vyru Benediktu jį paruošėm. Kad ornamentas nesusikiltų, neištrupėtų, vieną jo pusę apskardinom cinkuota skarda.

Galutinai idėją įgyvendinti padėjo giminaičiai. Brolis Petras pritvirtino prie lauko akmens akmeninę lentelę su užrašu „Senosios Sakalų kaimo kapinaitės“. Broliai Petras, Anicetas, Jonas, pusbrolis Vincas Miežiai vasarą, per pačius karščius, sumontavo ir pastatė keturių metrų aukščio kryžių.

Sakalų kaimas baigia išnykti. Likusios penkios sodybos ir tik dviejose gyvena naujai atvykę. Tik mes, gimę ir augę Sakalų kaime, žinome kaimo istoriją, matėme žvyre boluojančius žmonių kaulus. Mums labai rūpi, kad ant buvusių Sakalų kaimo žmonių palaikų vėl stovėtų kryžius.

Genovaitė Miežytė-Karpavičienė

Panevėžys-Pakruojo rajonas

© 2007 „XXI amžius“