Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Portretas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ėjimas vilkduobėn

Petras KATINAS

Vilniaus kloaka Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Akylesni politikos stebėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad per rinkimus į savivaldybių tarybas, ypač sostinėje, dauguma vadinamųjų rusakalbių balsavo ne už Rusų sąjungos kandidatus, o už paksininkus, kurių lyderis nušalintasis R.Paksas savo gastrolėse po Lietuvą mėgsta pasišvaistyti netgi patriotinėmis frazėmis. Aišku, tautinių mažumų auditorijose apie tai jis nekalba. Kad ir kaip kalbėtume apie tautinių mažumų lojalumą Lietuvos valstybei ir jos nepriklausomybei, daugelis buvusių atėjūnų ir jų palikuonių tebesižvalgo į raudonas Kremliaus bokštų žvaigždes. Todėl nekeista, kad tokie visas viltis sieja su R.Paksu ir jo grupuote. Prieš pat rinkimus teko girdėti vienos Lietuvos rusų sąjungos veikėjos ir šios frakcijos pirmininkės Vilniaus savivaldybėje Larisos Dmitrijevos samprotavimus, jog vadinamieji rusakalbiai siejo daug vilčių su jų tėvynainio V.Uspaskicho įkurta Darbo partija. Pasak jos, atsirado viltis, kad „rusų darbo žmogus suras šioje partijoje atramą ir palaikymą. Bet taip neatsitiko. Ne tiktai paprasto ruso, bet ir rusų visuomenės, jos kultūros ir švietimo reikalai nesudomino šios partijos vadovo. Jis netgi nenorėjo bendrauti savo gimtąja kalba: bijojo, kad nebus taip suprastas“. Iš tiesų įdomus pastebėjimas: Kėdainių oligarchas nepateisino į jį dėtų vilčių. Tai, žinoma, nereiškia, kad Maskva ir jos atitinkamos tarnybos jau „nurašė“ V.Uspaskichą. Greičiausiai laikys atsargoje, atitinkamame rezerve. O kol kas, kad ir ką kalbėtume, akivaizdžiai pasirinktas R.Paksas, po „tvarkos ir teisingumo“ skraiste subūręs ne tik praradusius galią ir įtaką tautinių mažumų atstovus, bet ir per visus nepriklausomybės metus uoliai brazauskininkų ir jų marionetinių partijų bei partijėlių nupilietintus piliečius. Rinkimų rezultatai rodo, kad šiam įstatymų ir Konstitucijos pažeidėjui tai pavyko padaryti. Tai yra gana pavojingas simptomas, ypač laukiant 2008 metų Seimo rinkimų. Na, o kalbėti apie „tvarką ir teisingumą“ šioje grupuotėje – išvis neverta. Tai net pigesnis populiarumas nei „darbiečių“ skelbtas rojus po 11 ar 111 dienų. Kai žiniasklaida atskleidė, kokie ryšiai sieja R.Paksą su savo bičiuliais iš Lenkų rinkimų akcijos Vilniuje (pasirodė, kad Vilniaus rajone karaliaujantys buvę autonomininkai prieš pat rinkimus vos 20 kilometrų nuo sostinės paslaugiai išskyrė brangų žemės sklypą R.Pakso žentui, kuriame jis ketina statyti didžiulį pramogų centrą), „prezidentas“ netgi įsižeidė. Matyt, pirmiausia todėl, kad jo žentelis glaudžiai susijęs su Rusijos įkurta neaiškia kompanija. Taigi pinigų R.Paksui bei jo „tvarkos ir teisingumo“ darytojams tikrai netrūksta. Kitoms į Rytus besižvalgančioms grupuotėms, pirmiausia „valstiečiams“ ir socdemams, taip pat pinigų užtenka. Pastarųjų kandidatai ir netgi pats jų rinkimų štabo vadovas premjeras G.Kirkilas prieš rinkimus nemažai kalbėjo apie piliečių bendruomenių kūrimą ir panašius dalykus. Bet juk ne kas kitas, o pats šios partijos gensekas ir jo aplinka darė viską, kad tas pilietiškumas neatsirastų, o atsiradę jo daigai sunyktų. Tas naikinimas, istorijos faktų klastojimas prasidėjo dar atgimimo metais ir kai kurių „istorikų“ pagalba tęsiasi iki šiol. Argi atsitiktinai vienas toks istorikas pokario laisvės kovotojus partizanus tebevadina banditais?

Faktiškai dabar prorusiškos jėgos jaučiasi netgi kur kas stipresnės nei buvo Atgimimo metais. Juk ne be reikalo pats A.Brazauskas davė nurodymus savo „partiniam-ūkiniam“ aktyvui užimti merų postus mažiausiai 20-yje savivaldybių. Todėl vadinamieji socialdemokratai drumsčia vandenį kur tiktai įmanoma. Jau nekalbant apie paksininkus ir „valstiečius“. Brazauskininkai, paksininkai, „valstiečiai“, „darbiečiai“ deda visas pastangas neįsileisti į vietos valdžią Tėvynės sąjungos atstovų. Jeigu nomenklatūra ir jos prielipos įvykdys A.Brazausko partinį „priesaką“, tikėtis kokio nors skaidrumo, pragiedrulių nėra jokios vilties. Tuo labiau kad „labiausiai patyręs“ savo porinkiminiame sveikinime „gerbiamiems rinkėjams“ taip ir parašė: „Socialdemokratų gretose daugybė ryškių, milžiniškų visuomeninio ir politinio gyvenimo patirtį sukaupusių asmenybių…“ Kas teisybė, tai teisybė – sukaupė tiek, kad po nepriklausomybės atkūrimo susišlavė kone visą Lietuvos turtą. Dabar tą patį pasirengę padaryti ir su Europos Sąjungos fondų pinigais.

Pasirodo, jaunuoju pažangiu politiku, siekiančiu seną nomenklatūrinę neokomunistų partiją paversti europietiškais socialdemokratais, apsiskelbęs Seimo narys Algirdas Paleckis tiktai tuščiažodžiavo. Jis tvirtai seka savo senelio ir tėvo bei dabartinio partijos vis dar genseko kėdėje sėdinčio A.Brazausko pėdomis. Ir tvirtai vadovaujasi jo „tėviškais“ nurodymais. Tariamai mesta pirštinė „amžinajam“ tebuvo tiktai priešrinkiminis manevras. Tą akivaizdžiai parodo A.Paleckio ir tvarkos darytojo R.Pakso pasirašytas susitarimas dėl galimos koalicijos sostinės savivaldybėje. Išties buriasi įdomi kompanija – Konstitucijos pažeidėjas R.Paksas, lenkų autonomininkas V.Tomaševskis ir kolaborantų dinastijos anūkas. Visus juos vienija ne tik begalinis valdžios troškulys, bet ir meilė vis agresyvėjančiai Rusijos meškai. Apie jokius politinius principus ar ideologiją ir kalbėti neverta. Netgi dabartinių socdemų garbės pirmininkas europarlamentaras Aloyzas Sakalas tokį A.Paleckio žingsnį įvertino kaip „politinę prostituciją“. A.Sakalas netgi citavo V.Kudirkos eilėraščio „Labora“ žodžius, jog aukštų ir dorų idealų išsižadama „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“. Ir ne tik. Pravartu pacituoti, žinoma, ne V.Kudirkos, o A.Sakalo įvardyto „politinės prostitucijos“ atstovo A.Paleckio senelio eilėraščio „Tau ačiū tariam, partija“ posmą:

Mes ačiū tariam Leninui

Ir partijai didingai,

Kad kelias nūn platus, tiesus

Klaidakeliai pradingo.

Arba

Prie lopšio partijos didysis Leninas stovėjo,

Su jo vardu socializmą liaudis mūs laimėjo,

Su jo vardu užtikrinta jos ateitis šviesioji,

Ir Lenino garbė švytės kaip saulė.

Štai kur šedevras! Štai kur poezijos galiūnas, kuriuo ir sekti vis mėgina jo anūkas.

Bet, matyt, suvokę, jog A.Paleckis mažumėlę perlenkė lazdą, skubiai susirinkę Socialdemokratų partijos prezidiumas ir Taryba konstatavo, kad A.Paleckio pasirašytas susitarimas su R.Paksu tėra tiktai „žvalgytuvės“, o ne visos partijos pozicija. Tiesa, pripažįstama, kad apie tą susitarimą partijos vadovybėje niekas nežinojo, bet palaimino tik A.Brazauskas. Juk kitaip būti negalėjo. Tuo tarpu socdemų rinkimų štabo vadovas, premjeras ir partijos vicepirmininkas G.Kirkilas pabrėžė, kad A.Paleckio pasirašytas susitarimas su R.Paksu yra niekuo neįpareigojantis, nes jis tą susitarimą pasirašė tik dėl „politinio patyrimo stokos…“

O apsukti politiškai neišprususių žmonių galvas – visiškai nesunku. Juk dabar kultūrinė Rusijos invazija, viešoji erdvė atsidūrė Rusijos rankose. Daugybė Lietuvos gyventojų žiūri vien Rusijos televizijos programas. Ne ką geresnės ir komercinių Lietuvos televizijų programos. Šitokioje situacijoje kaip niekad reikalingas visų patriotinių jėgų susitelkimas ir vienybė. Deja, paskutinieji įvykiai rodo, kad tas susitelkimas braška net Tėvynės sąjungos viduje. Tai labai liūdina visus Lietuvos patriotus. Vien tai, kad pagrindinis mūsų nepriklausomybės atkūrėjas prof. V.Landsbergis pareiškė, jog jis pasitrauksiąs iš Tėvynės sąjungos, jeigu sostinės tarybos atstovai, išrinkti šiuose rinkimuose, flirtuos ir derėsis su paksininkais. Tai labai rimtas pareiškimas, ir profesorių suprasti galima. Juk pretendentas į Vilniaus merus Tėvynės sąjungos deleguotas K.Masiulis, bandydamas privilioti lenkus, iš anksto žadėjo jiems visokių lengvatų. Už ką? Gal už tai, kad toje Lietuvos savivaldybių teritorijoje, kurią kontroliuoja ir valdo Lenkų rinkimų akcijos veikėjai, lietuviškos mokyklos diskriminuojamos, laikomos podukrų vietoje? Tarsi šiose lenkų valdose negalioja Lietuvos įstatymai. Apskritai K.Masiulis tikrai nebuvo pats geriausias pretendentas į mero postą. Kita vertus, jeigu iš partijos pasitrauktų prof. V.Landsbergis, iškiltų labai rimtas pavojus visai Tėvynės sąjungai.

Taigi visos antipatriotinės ir net antivalstybinės jėgos vienijasi ir vykdo A.Brazausko partinę užduotį: jokiu būdu neleisti Tėvynės sąjungos atstovams vadovauti savivaldybėms. O kai „nasza Wilno“ jau beveik perimtas, belieka susitvarkyti su Kaunu. Čia A.Paleckio vaidmenį atlieka vietinė partinė „jačeika“ su draugu sovietinės armijos karininku Gintautu Labanausku priešakyje. Jis jau flirtuoja ne tik su į Kauno miesto Tarybą išrinktais „darbiečiais“, su buvusio mero A.Garbaravičiaus grupuote, pasivadinusia liberalcentristais, paksininkais, bet, kas keisčiausia, traukia į savo kompaniją tris vietas Taryboje turinčius… krikščionis demokratus! Nors pastarieji, kaip atrodo, prisijungė prie koalicijos, į kurią įeina Tėvynės sąjungos atstovai. Dėl dar dviejų „patriotų“ – tėvo ir sūnaus jaunalietuvių Buškevičių neokomunistai pernelyg ir nesuka galvos – jie nesunkiai pereis pas bet ką.

Šiaip ar taip, politikos stebėtojų nuomone, naujos savivaldybių daugumos ir nauji merai pradės dirbti tiktai gegužės mėnesį. O iki to laiko dar bus daug verksmo ir dantų griežimo.

© 2007 „XXI amžius“