|
Vis dėlto pateisinama
Jau pradedama piktintis, ir to tikriausiai dar bus daugiau, kad Tėvynės sąjunga po savivaldybių rinkimų sudarinėja koalicijas, pavyzdžiui, su socialdemokratais, kurie idėjiškai visai skirtingi. Net ir su krikdemais, kurie Tėvynės sąjungos nekenčia kai kas taip sako (matyt, yra tam pagrindo). Galima pratęsti, kad net ir ne tokie susitarimai daromi su paksininkais, su darbiečiais, o su abejais liberalais kuo lengviausiai. Iš partijos vadovybės yra atėjęs bendras nurodymas žiūrėkite į žmones. Jeigu ne visai nepadorūs žmonės, kad ir labai nepriimtinoms partijoms atstovaujantys, jeigu tik galima susitarti, tarkitės.
Tokiais sprendimais daug kas piktinsis tai galima numatyti. Bet dar daugiau bus tų, kurie piktintųsi šitų susitarimų nebuvimu. Ir galimas dalykas, kad ir iš toliau, iš ateities kas nors žvelgs į mūsų laikus ir visai teisingai smerks konservatorius, jeigu jie su tomis priešiškomis jėgomis susitarti nesiektų. Žinome seniai pasmerktą posakį, kad tikslas pateisina priemones. Mažiau žinome jo atvirkščią pavidalą, kad tikslas ne visada priemonių nepateisina tai dar nėra ir tikriausiai nebus pasmerkta. Priklauso nuo to, koks tikslas, kokios priemonės ir kas ką atsveria.
Gali būti, kad tokiais susitarimais kartais tiesiog siekiama postų. Bet dažniau jų būna siekiama ir jie naudojami kaip priemonė tam, kad būtų galima dirbti. Pasilikti opozicija, o jeigu dar gana gausia, yra labai lengva. Galima būti opozicija vieną kadenciją, galima kitą, o pagal visas tendencijas ir prognozes visai ir neatrodo, kad kada nors ateis toks laikas, kai kokia nors padori, patriotiškai nusiteikusi ir darbinga partija pati viena Lietuvoje laimės kokius nors rinkimus. Taip pat nerealu tikėtis, kad atsirastų Lietuvoje bent kelios tokios partijos, ir jos galėtų sudaryti koaliciją. Taigi valdžią dar daug metų dalysis tos partijos, kurios gali tartis su panašiomis ar mažiau panašiomis. Tariami švaruoliai amžina opozicija ramiai leisime dienas, peikdami ir kritikuodami, kol nuo darbo visai atprasime.
O kartais reikia rizikuoti. Kai įgyjami svertai kokioje nors koalicijoje ar šiaip partnerių susivienijime galima padėtį mažumėlę keisti, o kartais ir gana žymiai. Taip, kaip dabar yra Lietuvos Vyriausybėje: Tėvynės sąjunga su ja nesudarė jokios koalicijos, bet už sudarymą sąlygų, už leidimą jai dirbti ir pati šiek tiek gavo valdžios svertų į rankas, o dar vieną kitą gerą veiksmą ir anuos priverčia pagal TS norą padaryti. Nei ji susitepa, nei praranda savo tapatybę.
Taip yra Lietuvos aukščiausioje valdžioje, o savivaldybėse yra dar lengviau su kitomis partijomis kartu dirbti. Niekam ne paslaptis, kad tik Tėvynės sąjunga yra daugiau ar mažiau idėjinė ir politinė partija. Visų kitų partijų skyriai kuo toliau į rajonus, tuo mažiau žino apie kokią nors savo partijų ideologiją ar principus. Todėl TS vadovybės ir yra sakoma: žiūrėkite į žmones. Neturintys principų greičiau iš konservatorių jų principus priims, negu šie persiims jų neturimais. Tėvynės sąjunga pasiliks patriotiška, darbinga partija. Dirbs pagal galimybes, kokios dabar yra, o kai susidariusiose mišrainėse gražiai rodys savąją darbo dalį, kai inicijuos nemažų gerų darbų, greičiau atsiras sąlygos ir jai vienai rinkimus laimėti. Kai tik bus kitos sąlygos, ji daugiau nepiktins žmonių nepadoriomis koalicijomis. Šiuo metu ir mūsų sąlygomis atrodo, kad neleistina be darbo sėdėti garbingiems nesusitepusiems, o reikia eiti rizikuojant ir visus raginant dirbti dėl Lietuvos.
Rizika tikrai yra labai didelė. Margi partneriai gali greitai išduoti ir nuversti dabar leidžiamus paskirti konservatorius merus. Gali būti dar prasčiau, kad nenuverčia, bet balsavimais nepalaiko TS frakcijos ir merų norimų sprendimų tada ne tik būtų neįmanoma dirbti, bet dar ir tektų atsakomybė už kitų padarytus veiksmus. Vis tiek šiuo metu atrodo, kad nelaimi tie, kurie nerizikuoja, ir konservatoriai bandys rizikuoti ir ką nors gero Lietuvai laimėti.
Ir visiems suprantama, kad čia nupieštas idealus TS vaizdas iš tikrųjų toks nėra ir net negali būti yra tik panašus, o prie tikrojo stengiamasi artėti. Netikrajame yra ir savanaudiškumo, ir godumo, ir postų siekimo ne visai švariais tikslais, ir prasto jų panaudojimo. Po gerais tikslais ir blogi pasislepia, ir vis dėlto tai nėra priežastis gerųjų atsisakyti. Šį kartą yra tikslas dirbti, ir teks tam panaudoti daug priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos nors kokiam rimtesniam darbui. Šį kartą pateisinsime ir keisčiausias koalicijas, bet neprarasime tapatybės jose dirbdami, o gal ir daugiau jos atrasime.
Galima būtų ir pavyzdžiais kalbėti: kokios koalicijos atsisakytume, kad į valdžią Vilniuje negrįžtų Paksas su rusiškais pinigais? Tikriausiai jokios, ir jeigu tik seksis, jos bus sudarytos. Paieškojus atsirastų ir daugiau panašių pavyzdžių. Ir neskubėkime smerkti, kol darbo rezultatų dar nematome, tačiau atidžiai stebėkime, gera ar bloga savivaldybėms atneša tos keistenybės.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2007 XXI amžius
|