Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|

|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Kad Evangelijos skelbimas būtų veiksmingas
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI sveikinasi
su į Sinodą atvykusiais vyskupais per
asamblėjos inauguracijos šv. Mišias
|
Vyskupų Sinodo institucijos visuotinumas Tarptautiniame Katalikų Bažnyčios gyvenime pagrindinis dėmesys sutelktas į Vatikane vykstančią 12-ąją ordinarinę Vyskupų Sinodo asamblėją, kurios tema Dievo Žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje. Praėjusį sekmadienį, spalio 5 dieną, iškilmingai atidaręs viso pasaulio episkopato atstovų suvažiavimą, popiežius Benediktas XVI pabrėžė jo konsultacinį pobūdį padedant apaštalo šv. Petro įpėdiniui stiprinti bažnytinę bendrystę. Jis priminė, kad Vyskupų Sinodo instituciją 1965 metais, baigiantis Vatikano II Susirinkimo darbams, įkūrė Dievo tarnas Paulius VI savo apaštaliniu laišku Apostolica Sollicitudo, tuo patvirtindamas Bažnyčios hierarchų kolegialumo reikšmingumą.
|
|
Vyskupas kvietė žemėje kurti Dangaus karalystę
Inesė Ratnikaitė
|
Nepriklausomybės aikštėje Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis
ir kapelionas kun. Aušvydas Belickas
bendravo su policijos vadovais
Autorės nuotrauka
|
1990 m. policijos vėliavoje, pašventintoje Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, įrašyti žodžiai: Įstatymas ir teisėtumas. Jų prasmingumas akivaizdus ir šiandien. Prasmingi ne tik žodžiai, bet ir jų siejimas šv. Mišių aukoje su tuo, kuris yra įstatymo ir teisėtumo Kūrėjas. Lietuvos policijos pradžia laikoma 1918 metais įkurta milicijos organizacija, kurioje dirbo milicininkai savanoriai. 1924 metų sausio 1 dieną milicija buvo oficialiai pervardinta į policiją. Nepriklausomoje Lietuvoje policijos institucija atkurta 1990 metais. 2004 metais atsižvelgta į dvasinius pareigūnų poreikius. Policijos departamento ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos bendradarbiavimo susitarimo pagrindu policijoje įsteigta kapeliono pareigybė. Kapelionas rūpinasi policijos pareigūnų ir kitų policijos įstaigose dirbančių asmenų bei jų šeimos narių religiniu, moraliniu, etiniu, kultūriniu ir pilietiniu ugdymu, skleidžia policijoje krikščionišką kultūrą.
|
|
Marijonų vienuolyno 250-osios metinės
Renata Stadulienė
|
Knyga apie Butlerius
|
Paroda Rugsėjo 24 dieną Marijampolėje, Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, buvo atidaryta paroda, skirta marijonų vienuolyno Marijampolėje 250-osioms metinėms. Parodos atidaryme dalyvavo vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovė Danguolė Micutienė, miestelėnai.
|
|
Dalyvavome kun. Mykolo Sopočkos beatifikacijos iškilmėse
|
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos
bendruomenė Seinuose prie vyskupo
A. Baranausko paminklo
|
Rugsėjo 27-28 dienomis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos bendruomenė drauge su propedeutinio kurso studentais ir vadovybe viešėjo Rytų Lenkijoje dalyvavo sekmadienį Balstogėje aukotose šv. Mišiose, kurių metu Vilniaus arkivyskupijos kunigas Mykolas Sopočka, 1927-1932 metais Vilniaus kunigų seminarijos dirbęs dvasios tėvu, buvo paskelbtas palaimintuoju.
|
|
Kelionė į Šiluvą ir Kryžių kalną
|
Bagotosios parapijiečiai Kryžių kalne
|
Rugsėjo 27 dieną, šeštadienį, Bagotosios parapijos atstovai (iš viso 53 žmonės) Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus proga vyko į Šiluvą ir Kryžių kalną. Pakeliui į Kryžių kalną aplankėme Šeduvos malūną, pradėtą statyti dar 1905 metais. Nors ne kartą likęs be priežiūros ar gaisrų nusiaubtas, malūnas iki šiol džiugina lankytojų akis savo autentiškumu ir gražia aplinka.
|
|
Pasveikino su kunigystės 60-mečiu
Kazimieras Dobkevičius
|
Kun. Petrą Tavoraitį sveikina
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos
Ukmergės skyriaus delegacija
|
Vieną rugsėjo sekmadienį į Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčią gausus būrys parapijiečių rinkosi ne tik pasimelsti, bet ir pagerbti kun. Petrą Tavoraitį, švenčiantį kunigystės 60-metį. Šv. Mišias koncelebravo jubiliatas kun. P. Tavoraitis, monsinjorai Vincas Pranckietis ir Jurgis Užusienis, bažnyčios klebonas kun. Dainius Lukonaitis. Po šv. Mišių bažnyčios klebonas kun. D. Lukonaitis minėjo tvirtą kunigo jubilato pasiryžimą tapti kunigu tuo laiku, kai kunigus visaip persekiojo KGB, kai grėsė įkalinimas arba tremtis. Kunigą Petrą pasveikino Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės skyriaus pirmininko Alfonso Bernoto vadovaujama delegacija. A. Bernotas minėjo kunigo gerus darbus, malonų bendravimą su parapijiečiais, praktiškus patarimus, linkėjo ilgų gyvenimo metų, sveikatos ir toliau būti reikalingam Bažnyčiai ir žmonėms. Kunigui Petrui buvo įteiktas paauksuotas medalis, jis apjuostas vardine, jubiliejine tautine juosta ir apdovanotas rožių puokšte. Vėliau jubiliatą sveikino Ukmergės visuomeninio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytojai, mat kunigas Petras eina šio universiteto dekano pareigas. Jubiliatą sveikino bažnyčios mišraus choro kolektyvas, daug kitų sveikintojų. Sveikino ir XXI amžiaus redaktorius Edvardas Šiugžda, leidyklos Naujasis amžius direktorė Livija Šiugždienė, šiltų žodžių negailėjo Ukmergės politinių kalinių ir tremtinių choro dainininkai, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, Veprių klebonas kun. Bronislovas Gimžauskas, buvęs bendrakursis monsinjoras V. Pranckietis, patyręs politinio kalinio dalią ir tremtį.
|
|
Lietuvai reikia esminių permainų
|
Violeta Grigienė
|
Panevėžietė gydytoja Violeta Grigienė prieš porą metų buvo paskirta Panevėžio slaugos ligoninės direktore. Ji gerai žino ir savivaldos problemas: nuo 2003 metų Violeta yra Panevėžio rajono tarybos narė, priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, yra ir šios partijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė. Pokalbyje su V. Grigiene svarstome sveikatos apsaugos reformos klausimus, savivaldos aktualijas, aptariame vaikų ir jaunimo problemas.
|
|
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventorius
Dr. Aldona Vasiliauskienė,
Kan. Stanislovas Krumpliauskas,
Šv. evangelisto Mato bažnyčios Anykščiuose klebonas
|
Dailininko Antano Kmieliausko skulptūra
Žymių anykštėnų tėvams atminti
|
2009 metais Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia minės 100 metų jubiliejų. Bažnyčia pradėta statyti Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, išgyveno karus, negandas, okupacijas ir sulaukusi Lietuvos nepriklausomybės rengiasi jubiliejui. Paminėjus Anykščių bažnyčios titulą, dera prisiminti ir kitas Šv. apaštalo evangelisto Mato vadu pavadintas devynias Lietuvos bažnyčias. Daugiausia net keturios yra Panevėžio vyskupijoje. Telšių vyskupijoje dvi (1745 m. Gintališkėje ir 1930 m. Veiviržėnuose), Kauno arkivyskupijoje (1908 m. Krakėse) ir Šiaulių vyskupijoje (1910 m. Stulgiuose) po vieną. Pirmoji Lietuvoje Šv. Mato vardu pavadinta bažnyčia, veikianti ir šiandien, yra XVIII a. pirmoje pusėje pastatyta Gintališkės bažnyčia Telšių vyskupijoje, jauniausia taipogi Telšių vyskupijoje 1930 metais Veiviržėnuose pastatyta Šv. Mato vardu tituluota bažnyčia. Panevėžio vyskupijoje dvi Šv. Mato bažnyčios (1877 m. Rokiškyje ir 1893 m. Ančiškyje) pastatytos XIX a. antroje pusėje ir dvi XX a. pradžioje, tai yra 1908 m. Naujamiestyje ir 1909 m. Anykščiuose.
|
|
Ivanizuotų apsišaukėlių antplūdis
Petras KATINAS
Kai kurių Europos Sąjungos valstybių žiniasklaida atkreipė dėmesį į rugsėjo pabaigoje paskelbtą Čekijos saugumo ir žvalgybos tarnybos ataskaitą, kurioje pranešama apie Rusijos specialiųjų tarnybų siautėjimą Čekijoje. Siekiama sukurstyti čekų visuomenę priešintis Amerikos priešraketinio skydo dislokavimui. Rusijos FSB ir kitų šnipų centrų agentai įsiskverbė į daugelį organizacijų, jau nekalbant apie žiniasklaidą.
|
|
Po mūsų miestą pasižvalgius
Rinkimų agitacijos įspūdžiai
Edvardas ŠIUGŽDA
Susidūręs su žmonių vargu pamatai, kad Lietuvoje per 20 metų nedaug kas pasikeitė. Bent ekonominiu požiūriu. Geriausias gyvenimo pamokas galima gauti ir gana netikėtai vykdant rinkimų agitaciją savo mieste. Tiesa, dabartinė agitacija labai skiriasi nuo komunistinių laikų: tada reikėdavo prieš rinkimus surašyti balsuotojus, o rinkimų dieną už neatėjusiuosius sumesti biuletenius. Ir viskas. Po to skaičiuoti už komunistų ir nepartinių bloką surinktus balsus. Tiesa, reikėdavo dar paskelbti, kad rinkimuose dalyvavo 99,9 proc. rinkėjų, iš kurių 99,9 proc. pasisakė už tą sulipdytą bloką kompartijos narius.
|
|
|