Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Kultūros sostinės traukinys įsibėgėja

Projekto „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė 2010“ vadovas, Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas kultūrai Remigijus Vilys Autoriaus nuotrauka

Ramygala, vienintelė gyvenvietė Panevėžio rajone, turinti miesto teises, tapo šių metų Lietuvos kultūros sostine. Nors lėšų skirta kukli suma, žiūrovams žadama pateikti gausybę šventiškų akimirkų. Su  projekto „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė 2010“  vadovu, Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistu kultūrai Remigijumi VILIU kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Prašnekinti medį

Bronius VERTELKA

Estai tarptautinėje stovykloje-plenere „Jaunasis skulptorius“

Birželio 28–liepos 2 dienomis Ramygaloje  vyko tryliktoji tarptautinė stovykla-pleneras „Jaunasis skulptorius“, kuriame dalyvavo 11 lietuvių, penki Estijos ir keturi Latvijos jaunimo atstovai. Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose jie rado pastogę, čia ir kūrė. Dienos pasitaikė saulėtos ir šiltos, todėl dauguma stovyklautojų įsitaisė palapinėse.

Ąžuolo rąstus  dovanojo Pašilių stumbryno stumbrininkas Rytas Papšys. Ką juose iškalti, numatė patys kūrėjai, pasitarę su stovyklos vadovu Naujamiesčio mokytoju Daliumi Dirse. Jauniesiems plenero dalyviams buvo suteikta visiška kūrybos laisvė, todėl medyje jie bandė įkūnyti Ramygalos istoriją. Jauniausiam stovyklos dalyviui buvo 12 metų, o vyriausiajam – Vytautui Viržbickui, šiemet  Vilniaus dailės akademijoje baigusiam šiuolaikinę skulptūrą, – 23-ji. Jam tai buvo septintoji stovykla, ir jis jau galėjo padėti jaunesniems dirbti su medžiu. Vytautui kūrybinės stovyklos padėjo pasirinkti specialybę, nes būtent čia jis susidomėjo skulptūra.

Bendruomenėse

Seniausiuose atlaiduose apsilankius

Romas BACEVIČIUS

Procesijos dalyviai sparčiai kopė į statoką kalnelį

Pirmąkart Žemaičių Kalvarijoje lankiausi 1984 metais. Tada ji vadinta Varduva, o mano apsilankymo tikslas – aprašyti per rugiapjūtę gerai dirbančius kombainininkus – neleido čia ilgiau stabtelėti ir pasidomėti šiuo gražiu bei  turtingą istoriją turinčiu miesteliu. O juk daugiau kaip 350 metų atlaidais garsėjanti Žemaičių Kalvarija laikoma viena populiariausių vietų ne tik Žemaitijoje. Sakoma, kad liepos pradžioje vykstančius atlaidus ir šventovėje esantį Švč. Mergelės Marijos  Krikščioniškų šeimų Karalienės paveikslą dažnas žemaitis būtinai stengdavosi kasmet aplankyti, o samdiniai, derėdamiesi su ūkininku dėl atlyginimo, išsiderėdavo bent kelias dienas, kad galėtų įvykdyti šį norą, net maisto iš šeimininko atlaidams gaudavo. Taigi, jau po kelis kartus buvęs Šiluvos, Pivašiūnų ir Semeliškių atlaiduose, jaučiau pareigą nuvykti į Žemaičių Kalvariją.