Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Viešpaties balsas išgirstamas vidinėje tyloje

Mindaugas BUIKA

Sulmonos gatvėse – Šventojo Tėvo atvaizdai

Šventumas nepraranda patrauklumo galios

Popiežius Benediktas XVI, pagerbdamas savo pirmtako šventojo Celestino V (1209–1296) atminimą, mokė apie vidinės tylos ir susitelkimo svarbą Dievo balso priėmimui. Šventasis Tėvas apie tai kalbėjo  liepos 4-ąją, lankydamasis Italijos centrinio  Abrucų regiono Sulmonos mieste. Šis vienos dienos pastoracinis vizitas buvo skirtas šv. Celestino, popiežiumi išrinkto benediktino vienuolio, kuris po penkių mėnesių pontifikato 1294 metais pats savo sprendimu atsistatydino, 800-ųjų gimimo metinių minėjimui. Plačiau nesigilindamas į tas sudėtingas istorines aplinkybes, kuriomis senas vienuolis atsiskyrėlis netikėtai buvo išrinktas į apaštalo šv. Petro sostą ir suvokęs nepajėgumą valdyti Bažnyčią iš jo savanoriškai pasitraukė, popiežius Benediktas XVI iškėlė 1316 metais kanonizuoto pirmtako švento gyvenimo bruožus.  „Tai aktualu, kadangi šventumas niekada nepraranda patrauklumo galios, jis neužmirštamas, neišeina iš mados ir bėgant laikui dar labiau suspindi, išreikšdamas žmogaus amžinąjį Dievo troškimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas Sulmonas centrinėje Garibaldžio aikštėje aukotų šv. Mišių homilijoje.

Pradedame tiltų  epochą

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi

Jau daugiau nei metai Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse darbuojasi Šventojo Sosto atstovas arkivyskupas Luigi Bonazzi. Neseniai nuncijui klausimus pateikė Baltic News Service agentūra. Spausdiname arkivyskupo Luigi Bonazzi atsakymus, aktualius ir Lietuvos katalikų bendruomenei.

Jau daugiau kaip metus esate Latvijoje. Kokie jūsų įspūdžiai apie šią šalį?

Populiariu galima tapti ir nieko neveikiant

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys Autoriaus nuotrauka

Ar Bažnyčios populiarumas po prezidento A. M. Brazausko laidotuvių smuktels? Kodėl lietuviai pasitiki ginkluotosiomis pajėgomis, policija, ugniagesiais, o štai politinėmis partijos, Seimu ir premjeru – ne? Kodėl tokia populiari dabartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė? Kaip prarandamas visuomenės pasitikėjimas? Kaip ir kodėl populiarumo neteko Artūras Paulauskas? Kaip atsitiko, kad į Maskvą bėgęs Viktoras Uspaskichas vėl pakliuvo į populiariausių politikų dešimtuką? Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Bendruomenėse

Seniausiuose atlaiduose apsilankius

Romas BACEVIČIUS

Procesijos dalyviai sparčiai kopė į statoką kalnelį

Pirmąkart Žemaičių Kalvarijoje lankiausi 1984 metais. Tada ji vadinta Varduva, o mano apsilankymo tikslas – aprašyti per rugiapjūtę gerai dirbančius kombainininkus – neleido čia ilgiau stabtelėti ir pasidomėti šiuo gražiu bei  turtingą istoriją turinčiu miesteliu. O juk daugiau kaip 350 metų atlaidais garsėjanti Žemaičių Kalvarija laikoma viena populiariausių vietų ne tik Žemaitijoje. Sakoma, kad liepos pradžioje vykstančius atlaidus ir šventovėje esantį Švč. Mergelės Marijos  Krikščioniškų šeimų Karalienės paveikslą dažnas žemaitis būtinai stengdavosi kasmet aplankyti, o samdiniai, derėdamiesi su ūkininku dėl atlyginimo, išsiderėdavo bent kelias dienas, kad galėtų įvykdyti šį norą, net maisto iš šeimininko atlaidams gaudavo. Taigi, jau po kelis kartus buvęs Šiluvos, Pivašiūnų ir Semeliškių atlaiduose, jaučiau pareigą nuvykti į Žemaičių Kalvariją.

Garsi vienuolė pagerbta tėviškėje

Katalikybės ir lietuvybės puoselėtoja Kazimiera Kaupaitė

Kazimieras Dobkevičius

Motina Marija Kazimiera Kaupaitė pagerbiama prie altoriaus

Apie XIX amžių prelatas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis rašė, kad „Lietuvoje nei žodžio, nei rašto neleidžia dvigalvis erelis suspaudęs sparnais“. Lietuvą buvo okupavusi carinė Rusija. Pati būdama kultūriškai atsilikusi, ji stengėsi ir Lietuvą padaryti tamsesnę. Tuo laiku Lietuvoje net pradžios mokyklos buvo labai retos, o jose dėstoma tik rusų kalba. Lietuviška spauda buvo uždrausta, uždraustos visos organizacijos, žiauriai išnaikinti vienuolynai. Kaimuose šeimas lankydavo „daraktoriai“ – dažniausiai vyrai, retai moterys, kurie pamokydavo vaikus skaityti, labai retai ir rašyti. Tuo metu Lietuvoje dar buvo baudžiava, kuri nedaug kuo skyrėsi nuo istorinės vergijos. Tada sunku buvo patikėti, kad iš sunkiai gyvenančių kaimiečių šeimos kilusi mergaitė drįstų svajoti ir siekti to, kas Lietuvoje buvo draudžiama – tapti vienuole ir įkurti lietuvaičių seserų vienuoliją. Tačiau tokia mergaitė atsirado. Ne  dvarininkų ar bajorų, ne retų tuomet lietuvių inteligentų, o buvusių baudžiauninkų šeimoje. Kazimieros Kaupaitės seneliai buvo baudžiauninkai, tačiau jos tėvas Anupras Kaupas, kad ir per didelius vargus ir pastangas, išsivadavo iš baudžiavos. Pradžioje jis nuomojo svetimą ūkį, o vėliau įsigijo žemės tame pačiame Ramygalos valsčiuje, Gudelių kaime. 1865 metais A. Kaupas vedė Antaniną Glebauskaitę iš Ąžuolytės kaimo. Juodu augino gausią 11 vaikų šeimą. Kazimiera gimė 1880 m. sausio 6 dieną ir buvo penktas vaikas šeimoje. Jau kitą dieną, sausio 7-ąją, pakrikštyta.

Už laisvę žuvusiems...

Rūta Averkienė

Merkinės kryžių kalnelis

Merkinės kryžių kalnelyje birželio 20-ąją tradiciškai paminėta Gedulo ir vilties diena ir pagerbti laisvės kovų dalyviai. Kasmet laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvuosius ir mirusiuosius kovotojus.

Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventės pradžioje šv. Mišias Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo Merkinės dekanas, teologijos mokslų daktaras. kun. Robertas Rumšas. Paskui dalyvių eisena pasuko į kryžių kalnelį. Čia pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių – nukankintų, nužudytų, nuteistų be teismo...

Svarbiausia – melstis kartu su Popiežiumi

Popiežius Benediktas XVI laimina kunigus, atvykusius į Kunigų metų uždarymo iškilmes

Birželio 11 dieną Romoje vyko Kunigų metų uždarymo iškilmės. Ten dalyvavo ir beveik 40 kunigų iš Lietuvos. Šiandien spausdiname įspūdžius iš šių iškilmių. Vatikano radijo studijoje mintimis apie Kunigų metų šventimą Romoje dalijosi Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas Jonas Boruta ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, o „XXI amžiaus“ redakcijai apie patirtus išgyvenimus pasakojo Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaras kun. Marius Rudzinskas.

Bendruomenėse

Kultūros sostinės traukinys įsibėgėja

Projekto „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė 2010“ vadovas, Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas kultūrai Remigijus Vilys Autoriaus nuotrauka

Ramygala, vienintelė gyvenvietė Panevėžio rajone, turinti miesto teises, tapo šių metų Lietuvos kultūros sostine. Nors lėšų skirta kukli suma, žiūrovams žadama pateikti gausybę šventiškų akimirkų. Su  projekto „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė 2010“  vadovu, Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistu kultūrai Remigijumi VILIU kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Prašnekinti medį

Bronius VERTELKA

Estai tarptautinėje stovykloje-plenere „Jaunasis skulptorius“

Birželio 28–liepos 2 dienomis Ramygaloje  vyko tryliktoji tarptautinė stovykla-pleneras „Jaunasis skulptorius“, kuriame dalyvavo 11 lietuvių, penki Estijos ir keturi Latvijos jaunimo atstovai. Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose jie rado pastogę, čia ir kūrė. Dienos pasitaikė saulėtos ir šiltos, todėl dauguma stovyklautojų įsitaisė palapinėse.

Ąžuolo rąstus  dovanojo Pašilių stumbryno stumbrininkas Rytas Papšys. Ką juose iškalti, numatė patys kūrėjai, pasitarę su stovyklos vadovu Naujamiesčio mokytoju Daliumi Dirse. Jauniesiems plenero dalyviams buvo suteikta visiška kūrybos laisvė, todėl medyje jie bandė įkūnyti Ramygalos istoriją. Jauniausiam stovyklos dalyviui buvo 12 metų, o vyriausiajam – Vytautui Viržbickui, šiemet  Vilniaus dailės akademijoje baigusiam šiuolaikinę skulptūrą, – 23-ji. Jam tai buvo septintoji stovykla, ir jis jau galėjo padėti jaunesniems dirbti su medžiu. Vytautui kūrybinės stovyklos padėjo pasirinkti specialybę, nes būtent čia jis susidomėjo skulptūra.

Švč.  Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos pagerbimas

Konferencijos lektoriai dvasininkai R. Baltrušaitis, P. Dumbliauskas, V. Mazirskas

Šiemet miesto gimtadienio šventėje pagausėjo tikinčiųjų poreikius tenkinančių renginių – be tradicinių šv. Mišių, vyko konferencija, skirta 15-osioms Alytaus patikėjimo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos globai ir saugojimui metinėms.

Miesto šventėje prisiminti bei pagerbti Dievo Motiną, turinčią ir Marijos Krikščionių Pagalbos titulą, giliau pažvelgti į Motinos vietą Bažnyčios mokyme bei vaidmenį tikinčiųjų bendruomenėje – Alytaus dekano kan. Arūno Užupio ir „Dienos namų“ direktorės Kristinos Bondarevos idėja.