|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Populiariu galima tapti ir nieko neveikiant
Ar Bažnyčios populiarumas po prezidento A. M. Brazausko laidotuvių smuktels? Kodėl lietuviai pasitiki ginkluotosiomis pajėgomis, policija, ugniagesiais, o štai politinėmis partijos, Seimu ir premjeru ne? Kodėl tokia populiari dabartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė? Kaip prarandamas visuomenės pasitikėjimas? Kaip ir kodėl populiarumo neteko Artūras Paulauskas? Kaip atsitiko, kad į Maskvą bėgęs Viktoras Uspaskichas vėl pakliuvo į populiariausių politikų dešimtuką? Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas. |
||
|
|
||
|
Šaukiu aš tautą, GPU užguitą Ir blaškomą, it rudens lapus; Į naują vieškelį, į naują buitį, Kur šiaurės vėjai neužpūs. Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio Ir gyvą širdį prie gyvos širdies. Kad tamsiame vidurnaktį nežuvę, Pakilti rytmečiui gyventi ir žydėt! |
||
|
|
||
|
Paskutiniuoju metu sustiprėjo ateistų puolimas prieš Katalikų Bažnyčią, jos vadovus ir praktikuojančius katalikus. Ypač šis puolimas suaktyvėjo laidojant prezidentą A. M. Brazauską. LKDP mano, kad šis ateistų ir kairiųjų partijų puolimas buvo suplanuotas dar prieš laidotuves. Kardinolas A. J. Bačkis ir Lietuvos vyskupai pagrįstai nenorėjo velionio karsto įsileisti į Arkikatedrą. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos (LKDP) valdyba, jos skyriai ir pavieniai nariai pritaria Lietuvos Katalikų Bažnyčios sprendimui, kuris parodo, kad Bažnyčios vadovai laikosi Bažnyčios Kanonų ir niekam nedaro išimčių. Tai neskaldo (kaip skelbia kairieji) nei Bažnyčios, nei sąmoningų, praktikuojančių tikinčiųjų. Apie skaldymą ir susipriešinimą labai garsiai kalba kai kurie ateistai, kairiųjų partijų atstovai bei juos palaikanti spauda, radijas, televizija. Jie skelbia tai, ko pageidautų, ir nori, kad tai įvyktų. Nutolę nuo Bažnyčios asmenys gali tuo ir patikėti, užmiršdami, kad Lietuva tai ne Rusija, kurios Bažnyčios vadovai labai dažnai paklusdavo Kremliaus nurodymams. Mums žinoma, kad miręs prezidentas buvo tik iš dalies praktikuojantis katalikas. Jis pasirinkdavo iš Dievo ir Bažnyčios įsakymų tai, kas jam būdavo patogu. |
||
|
|
||
|
Pašiurpau besiklausydamas liaupsių, skirtų mirusiam aukštam kompartijos šului A. M. Brazauskui. Sakoma, kad apie mirusį gerai arba nieko. Manyčiau, kad tokiam žmogui mirus derėtų sakyti: Atleisk jam, Viešpatie, mes jam atleidom. Nesuprantu, kaip gali apsiversti liežuvis pasakyti, kad Brazauskas atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę. Juk tai tiesiog spjūvis į veidą profesoriui Vytautui Landsbergiui ir visiems tiems, kurie jį gerbia. Daugelis iš mūsų labai gerai prisimename tą Lietuvos prisikėlimo laikotarpį. Prisimename, kaip viskas vyko, ir negalime tylėti, kai girdim tokį tiesos iškraipymą. Aiškinama, kad žmonės jį, Brazauską, rinko, už jį balsavo. Deja, turime pripažinti: žmonės neretai daro ne visai taip, kaip turėtų daryti. Ir nieko čia nepadarysi demokratija. Pamenu, kai rinkimus laimėjo LDDP, vienas garsus sportininkas pasakė: man gėda lietuviu vadintis. O laikraštyje net pasirodė karikatūra, kurioje vaizduojami, kaip lietuviai, pralaužę geležinę uždangą, iškilmingai, su vėliavom žygiuoja ir apsukę lanką pro kitus vartus grįžta vėl į tą patį užtvarą. Viena patriotė rašytoja rašė: Baltijos kely jie nestovėjo |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |